Pokyčiai sveikatos sistemoje – dėmesys nėščiosios ir pagimdžiusios moters psichoemocinei sveikatai

Nepaisant to, kad maždaug apie 70 procentų visų gimdžiusių moterų išgyvena laikinus, liūdesio, nevilties ar apatijos periodus, o apie 10–15 procentų mamų išgyvena pogimdyminę depresiją, stigmų ir atgyvenusių nuostatų apie psichikos sveikatą motinystėje – apstu. Svarbu kuo daugiau viešai kalbėti apie perinatologinę psichikos sveikatą, tėvų patiriamus emocinius sunkumus iki ir po gimdymo. Taip pat būtina nepamiršti ir konteksto, kurį formuoja kultūriniai veiksniai, socialiniai ryšiai, santykiai su partneriu, kiti gyvenimo gerovės veiksniai ir aplinkybės, esami ir buvę gyvenimo patyrimai“, – pasakoja Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė.

Terminas „pogimdyminė depresija“ stereotipiškai siejamas su būsena po gimdymo, tačiau depresinės nuotaikos moteriai gali būti būdingos dar laukiantis. Pogimdyminė depresija neretai pasireiškia moterims iki tol neturėjusioms psichikos sutrikimų ir gali reikštis bendro pobūdžio negalavimais, tad akušeris-ginekologas, šeimos gydytojas, slaugytojas, ir kiti specialistai gali būti pirmieji, į kuriuos kreipiasi (arba išsako simptomus, jei kreipiasi dėl vaiko) pogimdymine depresija serganti moteris.

Kūdikio laukimas bei tapimas mama, anot psichologų, apima daugybę fiziologinių, psichologinių bei socialinių pokyčių, kurie tarpusavyje yra labai stipriai susiję su moters gerove ir gyvenimo kokybe. Šiame laikotarpyje itin reikšmingą poveikį turi aplinka, tad kiekvieno specialisto susitikimas su būsima mama gali turėti įtakos jos emocinei būsenai. Svarbu iš esmės viskas – kaip prižiūrimas nėštumas, ar moteris jaučiasi saugi gimdymo metu ir kodėl ji taip jaučiasi, kokios sulaukia pagalbos po gimdymo, ar specialistai pastebi jos emocinę būseną, ar padeda mamai ir šeimai identifikuoti iškilusius sunkumus ir juos spręsti, pasitelkiant jiems tinkamas pagalbos priemones.

Pačiai moteriai ir jos artimiesiems atpažinti depresiją nėra lengva, nes simptomai gali būti labai lengvai supainioti ir su kitais negalavimais, be to, jie paprastai sutampa su iš esmės pasikeitusiu moters gyvenimo tempu, miego ritmu, nes prižiūrint kūdikį yra pavargstama tiek fiziškai, tiek emociškai. Pogimdyminei depresijai būdingas nuovargis, energijos stoka, liūdesys, verksmingumas, padidintas irzlumas bei dirglumas, miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, pastebimai padidėjęs arba sumažėjęs apetitas.

N.Vildžiūnaitė įsitikinusi, kad tęstinis ir kompleksiškas dėmesys pogimdyminės depresijos temai, tėvų psichikos sveikatai, vaiko planavimo, laukimo, gimdymo bei kūdikystės metu gali padėti pakeisti požiūrį į šį sutrikimą. Anot jos, kuo daugiau žmonių: sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų specialistų, pačių moterų bei jų artimųjų, bendruomenių ir grupių turės supratimą ir gebės atpažinti pogimdyminės depresijos požymius, tuo anksčiau mama ar tėvai galės ieškoti tinkamiausios jiems pagalbos, o tai leis užkirsti kelią didesniems psichoemociniams sunkumams, sumažės ilgalaikės pagalbos poreikis, didės pačių tėvų įgalinimas.

„Remiantis naująja tvarka, kuri įsigaliojo šių metų liepos 1 dieną, kūdikio besilaukiančios ar neseniai mamomis tapusios moterys asmens sveikatos priežiūros įstaigose bus informuojamos apie pogimdyminę depresiją, taip pat bus stebima moters emocinė būsena, teiraujamasis apie jos savijautą, vertinama moterų rizika patirti šį sutrikimą ir siekiama atpažinti pirmuosius jo požymius. Kiekviena pacientė bus informuojama, kur galima kreiptis pagalbos“, – paaiškina Pogimdyminės depresijos centro vadovė.

Moterims 32 nėštumo savaitę ir jau gimus kūdikiui 1, 2, 4 ir 6 mėnesių apsilankymų pas gydytoją metu bus pateikiama atrankinių klausimų ir Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimynas (EPDS, jį galima rasti paspaudus šią nuorodą https://pdcentras.lt/). Jei susumavus moters atsakymų rezultatus, suma sieks 12 ir daugiau balų, mamai bus rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.

N.Vildžiūnaitė pažymi, kad nors tarp medikų ir pasigirsta abejonių, ar naujoji tvarka išties veiks sklandžiai, nors kai kurie netgi papriekaištauja, kad jų ir taip įtempta darbotvarkė dabar dar labiau pagausėjo darbų, visgi ministro įsakymus dauguma linkę vertinti teigiamai. Į klausimą, ko reikia papildomai (juk nepakanka sukurti įstatymą), kad naujoji tvarka nestrigtų, pašnekovė atsako, kad kiekviena gydymo įstaiga, taip pat gimdymo namai turėtų apgalvoti algoritmą, kaip į savo kasdienę veiklą integruoti minėtas naujoves. Tik tokiu atveju procesas būtų nuoseklus, o pagalba moteriai – savalaikė ir pakankama.

„Šeimos gydytojui, akušeriui, akušeriui-ginekologui, slaugytojui, dirbančiam su nėščiosiomis, gimdyvėmis bei mamomis, labai svarbu gauti įrankių ir žinių, kaip atpažinti pogimdyminę depresiją. Tai gali padėti moteriai patirti pilnavertę motinystę, sugrąžinti į ryšį su vaiku, artimaisiais ir visuomene, netgi išgelbėti gyvybę. Mūsų centro specialistai pasirengę padėti suteikti žinių. Šiuo tikslu vykdome projektą „Pogimdyminės depresijos prevencija: sveikatos priežiūros specialistų gebėjimų atpažinti ir padėti stiprinimas“, kurį finansuoja Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, o administruoja Sveikatos apsaugos ministerija. Šio projekto tikslas – apmokyti šeimos gydytojo komandą, akušerius, akušerius-ginekologus, prižiūrinčius nėštumą ir moteris po gimdymo, pagilinti žinias, kad jie gebėtų kuo anksčiau pastebėti minėtą sutrikimą bei suteikti mamoms reikalingą pagalbą. Jau yra apmokyti daugiau nei 200 specialistų šiais metais ir beveik 800 per pastaruosius dvejus metus. Artimiausiu metu bus apmokyti dar bent 300. Mokymuose teorines ir praktines žinias dėsto psichikos sveikatos specialistės“, – pasakoja N.Vildžiūnaitė ir priduria,

Išdrįsusios užsiminti apie savo kančią bei patiriamus emocinius sunkumus, prabilusios viešai, moterys neretai sulaukia kritikos, kaltinimų, neigimo.

„Visuomenės požiūris į mamų patiriamus psichikos sveikatos sutrikimus atskleidžia ir požiūrį į moterų gerovės klausimus apskritai. O juk svarbu yra ir subjektyvūs asmeniniai moters poreikiai, jos įtraukimas į sprendimų priėmimą, įgalinantis „, – pastebi pašnekovė ir priduria, kad šiais informacinių technologijų ir socialinių medijų laikais moterys patiria psichologinių sunkumų neigimą ir didžiulį spaudimą būti „geromis mamomis“. Dėl sukeltų lūkesčių ir didžiulė atsakomybės, kurią prisiima kaip išskirtinai asmeninę atsakomybę ir dažnai būna linkusios „viską išspręsti pačio“, netrukdyti kitų, todėl užsidaro, nenori partirti pašaipų, nesupratimo, bijo būti kaltinamos, kad nesusitvarko su „tokiu natūraliu“ vaidmeniu, kuris, atrodė, turi vykti savaime.

Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.