Tačiau naujame dokumente, kurį mokslininkai paskelbė žurnale „European Journal of Clinical Nutrition“, teigiama, kad šis maistas piešiamas pernelyg niūriomis spalvomis.
Straipsnyje teigiama, kad daugelyje tyrimų apie IPM ir jo neigiamą poveikį sveikatai neatsižvelgiama į tai, kad maisto produktų sudėtis skiriasi, visi IPM yra suplakami į vieną krūvą.
„Skirtingos IPM grupės, įvertintos tame pačiame epidemiologiniame tyrime, dažnai rodo labai skirtingas sąsajas su sveikatos rodikliais“, – rašė dokumento autoriai.
„Statistinė analizė grindžiama daugybe prielaidų, pavyzdžiui, kad suvartojamo maisto kiekis matuojamas tiksliai ir preciziškai, kad maisto sudėtis yra kiekybiškai žinoma, kad maisto laikymo, paruošimo ir gaminimo būdai neturi įtakos jų vertei ir panašiai. Šios prielaidos gali kelti abejonių, kaip ir atitinkami rezultatai“, – atkreipė dėmesį jie.
Ar paruošimo būdas sugadina maistą?
Registruota dietologė Melanie Murphy Richter, kuri nedalyvavo rengiant aptariamą dokumentą, sakė, kad beveik visi maisto produktai yra tam tikru būdu perdirbti, tačiau vartotojai turėtų įvertinti tam tikrus skirtumus.
„Nesvarbu, ar tai būtų virimas, šaldymas, ar praturtinimas maistingosiomis medžiagomis, terminas „perdirbtas“ gali būti klaidinantis, kai kalbame apie poveikį sveikatai. Pats perdirbimas nebūtinai yra kenksmingas – svarbu, kas vyksta šio proceso metu.
Pavyzdžiui, jogurto gamyba apima perdirbimą, bet tai nereiškia, kad produktas yra nesveikas. Straipsnyje pabrėžiama, kad ne visi itin apdoroti maisto produktai yra vienodi, o juos grupuoti kaip automatiškai kenksmingus sveikatai yra pernelyg supaprastinta. Asmeniškai, pritariu šiai minčiai“, – paaiškino M.M.Richter.
Pasak jos, kai kurie IPM produktai gali turėti neutralų ar net teigiamą poveikį sveikatai. Tiesa, dalis jų yra susiję su padidėjusia lėtinių ligų rizika.
„Vadinasi IPM gaminiai dažnai nepagrįstai suplakami į vieną krūvą, o tai gali iškreipti mūsų supratimą apie jų poveikį sveikatai“, – sakė M.M.Richter.
Prie dokumento taip pat neprisidėjęs bariatrijos chirurgas Miras Ali pritarė, kad IPM yra labai plati kategorija ir jai priklausančių produktų tiesioginį poveikį sveikatai gali būti sunku įvertinti.
„Dažnai minimaliai apdoroti maisto produktai priskiriami tai pačiai kategorijai kaip ir maisto produktai, turintys daug priedų, – sakė pastebėjo M.Ali.
„Apskritai, kuo daugiau skonio ar tinkamo vartoti trukmę prailginančių priedų yra maisto produktuose, tuo jie labiau perdirbti. Pavyzdžiui, saldinti pusryčių dribsniai yra blogesni už paprastus sėlenų dribsnius, kurie nėra tokie geri kaip avižos. Priešingai, kuo mažiau priedų, tuo geriau. Pavyzdžiui, filtruota kava yra geresnė už parduotuvėje pirktą šaltą kavą, kuri yra geresnė už šaldytą maišytą kavos gėrimą“, – aiškino jis.
Sveikatai blogiausi IPM produktai
Remiantis NOVA sistema, pagal kurią maisto produktai klasifikuojami atsižvelgiant į jų apdorojimo laipsnį ir būdą, blogiausi IPM produktai yra pagaminti iš aliejų, riebalų, cukrų ir baltymų kartu su modifikuotu krakmolu ir hidrintais riebalais, pridedant dažiklių ir skonio stipriklių.
Jiems priskiriami palyginti nebrangūs vartoti paruošti mėsos, paukštienos ir jūrų gėrybių produktai, saldūs gėrimai, pavyzdžiui, gazuoti vaisvandeniai, pieno desertai ir perdirbti pusryčių dribsniai.
M.M.Richter taip pat išskyrė saldintus ir energinius gėrimus bei ypač sūrius užkandžius, tokius kaip bulvių traškučiai, krekeriai ir greitai paruošiami makaronai.
Ji pridėjo, kad reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra transriebalai ir hidrinti aliejai. Geriausia prieš perkant paskaityti maisto produktų sudėtį.
Saldūs gėrimai gali sukelti staigų cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, o dėl to išauga tikimybė susirgti diabetu. Jei to maža, jie gali paskatinti svorio augimą, ko pasekoje riebalai gali imti kauptis kepenyse ir sukelti nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą.
Užkandžiai su hidrintais aliejais ir transriebalais liūdnai pagarsėję tuo, kad didina „blogojo“ MTL cholesterolio ir mažina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį, – įspėjo M.M.Richter.
„Dėl to arterijose gali kauptis apnašos, skatinančios aterosklerozę ir didinančios miokardo infarkto bei insulto riziką. Transriebalai taip pat skatina uždegimą ir yra susiję su atsparumu insulinui bei kitais medžiagų apykaitos sutrikimais“, – akcentavo M.M.Richter.
Perdirbta mėsa taip pat kelia pavojų sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ją priskiria 1 grupės kancerogenams.
„Dešrainių dešrelės ir įvairios dešros turi daug nitratų ir nitritų, kurie kepant ar organizme vykstant medžiagų apykaitai gali sudaryti kancerogeninius junginius, pavyzdžiui, nitrozaminus“, – įspėjo PSO.
„Be to, šioje mėsoje dažnai būna daug natrio ir sočiųjų riebalų, o tai prisideda prie hipertenzijos ir širdies ir kraujagyslių ligų. Tai, kad šie maisto produktai skatina uždegimą gali dar labiau padidinti pavojų sveikatai“, – paaiškino M.M.Richter.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
