Tyrėjai iš Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų išnagrinėjo 99 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, paskelbtų iki 2024 m. kovo 26 d., duomenis. Juose dalyvavo beveik 18 tūkst. asmenų.
Autoriai nustatė, kad vitamino D papildai didžiausią naudą teikia ne vakariečiams, žmonėms, kurių kraujyje cirkuliuojančio vitamino D kiekis yra mažesnis, žmonėms, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis nei 30, bei 50 metų ir vyresniems gyventojams.
Diskusijos dėl vitamino D poveikio
Brauno universiteto (JAV) epidemiologijos, chirurgijos ir medicinos profesorius Siminas Liu paaiškino, kodėl praeities tyrimai galėjo prieiti skirtingų išvadų dėl vitamino D poveikio sveikatai.
Esą taip galėjo nutikti dėl skirtingo tiriamųjų amžiaus, kūno svorio ir jų kraujyje cirkuliavusio 25(OH)D kiekio. Pastarasis rodiklis yra laikomas patikimiausiu būdu įvertinti viso organizmo aprūpinimą vitaminu D.
Medicinos mokslų daktarė Jayne Morgan atkreipė dėmesį į dar vieną priežastį, kodėl medicinos bendruomenė neturi vieningos nuomonės apie vitaminą D:
„Nors atlikta daugybė tyrimų, įrodančių vitamino D vartojimo ir mažesnės širdies ligų rizikos ryšį, vis dar trūksta tiesioginės priežasties ir poveikio įrodymų.
Be to, nors mažas vitamino D kiekis kraujo serume siejamas su padidėjusia kraujotakos sistemos ligų rizika, vis dar neaišku, ar tai yra širdies ligų priežastis, ar veikiau jų pasekmė.“
Tarp numanomų vitamino D naudų – geresnė kaulų sveikata, raumenų funkcija ir sumažėjęs uždegimas. Taip pat galimas teigiamas poveikis hipertenzijos, diabeto ir cholesterolio kontrolei.
Nutukusiems reikia daugiau vitamino D
„Ne Vakarų šalių gyventojų vitamino D kiekis yra santykinai žemesnis, todėl yra didesnė tikimybė, kad vitamino D papildai jiems bus naudingi“, – sakė tyrimui vadovavęs S.Liu. Tas pats pasakytina ir apie žmones, kurių KMI yra mažesnis nei 30.
„Taip pat vitamino D kiekis serume su amžiumi turi tendenciją mažėti, o tai gali paaiškinti, kodėl vitamino D papildai pagerina 50 metų ir vyresnių žmonių sveikatą“, – pridūrė jis.
Tyrėjai teigė, kad jų nustatyta 3320 TV vitamino D per dieną yra statistinis vidurkis, šiai išvadai galioja geografiniai skirtumai. Vadinasi, negalima visų pacientų sumauti ant vieno kurpaliaus.
„Norint pasiekti optimalų vitamino D kiekį kardiometabolinei sveikatai užtikrinti, reikėtų atidžiai įvertinti kiekvieno žmogaus etnokultūrinę kilmę ir biologines savybes, kad būtų galima įgyvendinti individualizuotas intervencijos strategijas“, – pabrėžė S.Liu.
Remiantis meta-tyrimo išvadomis, nutukusiems žmonėms, kurių 25(OH)D kiekis yra mažas, greičiausiai reikėtų didesnių vitamino D dozių ir ilgesnį laiką.
„Mums gali tekti išbandyti didesnes vitamino D dozes ir ilgesnę intervencijos trukmę, kad pamatytume, ar kardiometabolinės sveikatos rezultatai įvairiose populiacijose skiriasi pagal mūsų tyrime nustatytus kintamuosius: etnokultūrinę kilmę, amžių, kūno svorį ir tyrimo dalyvių cirkuliuojantį 25(OH)D kiekį“, – sakė S.Liu.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
