Todėl medikai ragina nedelsti pasiskiepyti bei primena, kad nuo gripo ir koronaviruso galima vakcinuotis vieno vizito metu.
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė atkreipia dėmesį, kad ūminių viršutinių kvėpavimo takų (ŪVKT) ligų simptomai panašūs, o ypač budrūs turėtų būti rizikos grupių asmenys, turintys lėtinių ligų, vyresnio amžiaus ir naudojantys imunosupresinius vaistus.
„Tada itin aktualu žinoti, koks tai yra virusas, nes ir nuo gripo, ir nuo koronaviruso jau turime specifinį antivirusinį gydymą“, – pabrėžia J.Dūdienė.
Papildomas COVID-19 požymis
Pasak jos, gripo virusas dažniausiai prasideda stipriu karščiavimu, kai kūno temperatūra viršija 38 ar net 39 laipsnius. Šį simptomą įprastai lydi galvos skausmai ir kaulų „laužymas“.
Tačiau panašiai pasireikšti gali ir koronavirusas. Šeimos gydytoja pastebi, kad pacientai vardija plačią simptomų paletę.
„Jau nuo pernai pastebime, kad koronavirusas kartu su peršalimo simptomais labai dažnai turi papildomą požymį, tokį kaip pykinimas ir viduriavimas. Tai pasireiškia maždaug 20 proc. pacientų, kurie užsikrečia COVID-19 infekcija ir kreipiasi į šeimos gydytoją“, – pasakoja J.Dūdienė.
Ji paaiškina, kad dėl simptomų panašumo tikslingiausia ligą identifikuoti pasitelkiant greitąjį antigeno testą, skirtą savikontrolei. Juos naudoja ir gydymo įstaigos, tačiau savarankiškai namie gali išsitirti ir žmonės, įsigiję greitųjų testų vaistinėse.
Dviguba liga: gripas ir koronavirusas
„Pastaruoju metu stebime nemalonią situaciją, kai greitasis dvigubas testas parodo teigiamą rezultatą ir dėl gripo, ir dėl koronaviruso.
Bet matome, kad tai nebėra tik pavieniai atvejai. Darosi įprasta, jog žmogus tuo pačiu metu serga gripu ir koronavirusu. Medikų tai jau nebestebina“, – akcentuoja J.Dūdienė.
Tačiau šeimos gydytoja pastebi, kad pacientus tokios situacijos glumina ir sukelia jiems nerimą, nes dviguba infekcija reiškia ir didesnę sunkių komplikacijų riziką.
Virusinės infekcijos didesnį pavojų kelia lėtinėmis ligomis – inkstų, plaučių, širdies ir kraujotakos sistemos, diabetu, demencija, depresija, reumatoidiniu artritu ir t.t. – sergantiems asmenims, turintiems mažakraujystę ir mažesnį geležies kiekį organizme.
„Jeigu kraujo tyrimai parodo tokią problemą, automatiškai galime numatyti, kad imunitetas bus silpnesnis ir prasčiau atlaikys viruso atakas“, – paaiškina šeimos gydytoja.
Greta sveikatos veiksnių, svarbus yra ir amžius. Šie faktoriai lemia, kad organizmui bus sunkiau susitvarkyti su į kvėpavimo takus patekusiu virusu, kas gali komplikuotis plaučių uždegimu ar kitų organų pažaida.
Nuo sunkios ligos apsaugo vaistai
Greitajam antigeno testui parodžius neigiamą rezultatą vertėtų jį pakartoti antrą ar net trečią dieną iš eilės, ypač jei kvėpavimo takų ligos požymiai nepranyksta.
„Tai ypač svarbu rizikos grupės asmenims, nes per pirmąsias 5 ligos dienas, mes jiems galime skirti labai veiksmingą specifinį antivirusinį gydymą nuo COVID-19 infekcijos.
Per pirmąsias 2 dienas mes galime skirti aktyvų specifinį antivirusinį vaistą nuo gripo infekcijos. Todėl aiškiai žinodami, kad pacientui yra konkretus virusas, mes galime parinkti jam tinkamą ir efektyvų gydymą“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Pirmosiomis ligos dienomis virusas žmogaus organizme dauginasi itin sparčiai. Jeigu jo prisidaugina labai daug, sergančiojo savijauta gali žaibiškai pablogėti, šeštą–aštuntą parą be įprastų simptomų, gali prasidėti ligos plaučių fazė, kuomet pacientai jaučia dusulį, juos vargina grėsmingas kosulys.
Tokiais atvejais kyla rizikinga, kad išsivystys virusinė pneumonija, geriau žinoma kaip plaučių uždegimas.
Ragina neapsigauti
J.Dūdienė akcentuoja, kad vaistą privalu vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas. Klinikiniais tyrimais pagrįsta gydymo kurso trukmė – 5 paros.
„Taisyklės aiškios – tiek antibiotiko, tiek antivirusinio vaisto pacientas turėtų suvartoti visą paskirtą kursą.
Antivirusiniai vaistai stabdo viruso dauginimąsi. Jeigu spėjama pradėti gydymą nuo pirmųjų ligos dienų, drastiškai sumažinamas viruso kiekis, todėl ir simptomai anksti pasikeičia į gerąją pusę. Žmogus labai greitai nustoja kosėti, per 2–4 dienas būklė pasikeičia, pacientui gali atrodyti, kad jis nebeserga.
Bet derėtų neapsigauti, organizme gali būti likę viruso likučiai, kurie, jei nustosime vartoti vaistą, nemenka tikimybė, ims ir pasidaugins – virusas gali vožtelėti antra banga“, – įspėja J.Dūdienė.
Medikai specifinį vaistą nuo koronaviruso gali skirti vyresniems nei 18 metų pacientams, kuriems nustatyta didelė rizika susirgti sunkia COVID-19 ligos forma.
Šeimos gydytoja primena, kad nors koronaviruso pandemija praeityje, verta ir toliau laikytis bendrų infekcijų plitimo kontrolės principų. Pradėję čiaudėti ir kosėti neturėtume eiti į kontaktą su kitais asmenimis, nes juos užkrėsime. Patalpose, ypač jei jose yra susirinkę daugiau žmonių, rekomenduojama dėvėti veido kaukę, tokiu būdu aplinkiniai bus saugesni.
Apytiksliai 35 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų turi vieną arba daugiau lėtinių ligų, nemaža dalis jų yra vyresni nei 65 metų amžiaus. Bent vienas didelės rizikos veiksnys gali nulemti, kad iš pažiūros lengvai prasidėjusi virusinė infekcija išsivystys į sunkią ligą. Todėl svarbu nenumoti ranka į pirmuosius ligos simptomus ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.
