Alerginėmis ligomis sergančių skaičius kasmet auga
Įvairiomis alerginėmis ligomis Europoje serga apie 30 proc. gyventojų, o dažniausiai pasitaikančios – būtent alerginis rinokonjunktyvitas ir alerginė astma, kurias sukelia žiedadulkės. Lietuvoje žiedadulkėms alergiškų žmonių yra apie 5 proc., tačiau dėl klimato kaitos, besikeičiančio gyvenimo būdo ir gerėjančios sveikatos priežiūros šis skaičius kasmet auga.
Verta paminėti ir didėjantį žiedadulkių kiekį ore. Nors negalime tiksliai numatyti kitų metų oro sąlygų, klimato pokyčiai ir pastarųjų metų statistika leidžia daryti prielaidą, kad ore žiedadulkių koncentracija vis didės, o augalų žydėjimo laikotarpis – ilgės. To priežastys yra kelios – šiltėjantis klimatas, retesni lietūs, didėjantis oro užterštumas.
O kur dar faktas, jog į mūsų šalį atpučiamos žiedadulkės ir iš kitų šalių – tai reiškia, kad galime susidurti su tam tikrų augalų žiedadulkėmis net jei Lietuvoje jie neauga arba jau peržydėjo. Žiedadulkės pas mus atkeliauja iš Vokietijos, Latvijos, Ukrainos – jos gali nuskristi iki 6000 kilometrų.
Kada įprastų vaistų nebepakanka?
Alerginį rinitą galima įtarti tuomet, kai ima varginti čiaudulys, nosies niežėjimas, tekėjimas ir užburkimas. Dažnai kartu pasireiškia ir akių paraudimas, niežėjimas ir ašarojimas. Tuo tarpu alergine astma sergantys žmonės kosėja, dūsta, gali jausti kvėpavimo takų švokštimą ir spaudimą krūtinėje.
Kai kuriems alergiją žiedadulkėms patiriančių žmonių pavyksta ją kontroliuoti vengiant alergenų ir taikant simptominį gydymą, t.y., vartojant antihistamininius vaistus, įnosinius uždegimą slopinančius medikamentus.
Tačiau jei simptomai trunka ilgiau nei 4 dienas per savaitę ir daugiau nei 4 savaites, trukdo kokybiškai gyventi, ilsėtis ir dirbti – verta pagalvoti apie kitus gydymo metodus.
Pasak gydytojos dr. L. Tamašauskienės, alergenų specifinė imunoterapija yra vienas pažangiausių būdų realiam šių alerginių ligų gydymui – ji simptomus ne slopina, o sukuria imuninę toleranciją alergenui.
„Šis gydymo metodas yra visiškai saugus ir gali būti taikomas vaikams nuo 5 metų, gydymą saugu tęsti ir nėščiosioms bei maitinančioms moterims (nors laukiantis gydymo pradėti nerekomenduojama). Vieninteliai atvejai, kada imunoterapijos skirti negalima, yra nekontroliuojama ar sunki astma, ūmios autoimuninės ligos bei aktyvios onkologinės ligos,“ – pasakoja gydytoja.
Pradėjus gydymą rudenį, jau pavasarį jausite lengvesnius simptomus
Alergenų specifinė imunoterapija sukelia imuninę toleranciją veikdama įvairias imuninės sistemos grandis. Gydymas įprastai trunka nuo trejų iki penkerių metų, o pagerėjimas pastebimas jau per kelis mėnesius – būtent todėl gydymą verta pradėti rudenį ir pavasarį jau džiaugtis simptomų palengvėjimu.
Taikant šį gydymo metodą skiriami po oda leidžiami arba po liežuviu lašinami maži alergeno kiekiai, kurie vartojant visą gydymo kursą palaipsniui mažina alergijos simptomus, o galiausiai jie visiškai išnykstanta. Pirmuoju variantu vaistai leidžiami gydymo įstaigoje, iš pradžių kas savaitę, vėliau – kartą per mėnesį. Antruoju atveju gydymas vyksta namuose, tačiau vaistus turi vartoti kasdien.
Moksliniai tyrimai rodo, kad abu imunoterapijos skyrimo būdai yra efektyvūs. Vis dėlto, norėdami pasiekti gerų rezultatų, turėsite griežtai laikytis gydymo režimo. Tad, rinkdamiesi gydymo būdą, atsižvelkite į tai, kurio laikytis bus paprasčiau.
Vis dar gajūs su imunoterapija susiję mitai
Pasak gydytojos, nors alergenų specifinės imunoterapijos gydymas taikomas jau daugiau kaip 100 metų, vis dar gajus mitas, kad ji gali turėti stiprių nepageidaujamų šalutinių poveikių.
Priešingai, tiek medikus, tiek ir ją išbandžiusius pacientus džiugina tai, kad imunoterapija yra itin saugus gydymo būdas, turintis mažai šalutinių poveikių. Dažniausiai pastebimos vietinės reakcijos, kai vaistų suleidimo vieta arba burnos gleivinė sujautrėja, ima niežėti, patinsta. Šie simptomai praeina savaime, tačiau norint juos numalšinti greičiau, galima vartoti antihistaminus.
Siekiant maksimalaus saugumo, pirmoji poliežuvinės terapijos dozė suvartojama klinikoje – taip medikai gali įsitikinti, kad gydymas nekelia nepageidaujamų reakcijų. Visgi jos pastebimos labai retai.
Dalis pacientų baiminasi, kad imunoterapijos taikymas gali sukelti dažnas infekcijas ar paskatinti autoimuninių ir onkologinių ligų vystymąsi. Tačiau šios baimės, pasak gydytojos, kyla iš nežinojimo.
„Tokie reiškiniai yra būdingi kito pobūdžio imunoterapijai, naudojamai, pavyzdžiui, onkologinių ligų gydyme. Tuo tarpu alergenų imunoterapijos veikimo mechanizmas yra nukreiptas tik į tolerancijos sukūrimą prieš konkretų alergeną,“ – pasakoja gydytoja dr. L. Tamašauskienė.
Pasitaiko ir tėvų, vengiančių šio gydymo vaikams. Dažniausiai jie viliasi, kad vaikas alergijas išaugs. Deja, tokia tikimybė yra nedidelė, tad jei alerginės reakcijos trukdo vaikui gyventi kokybišką gyvenimą, delsti nevertėtų. Be to, kai kurie tėvai nerimauja, kad gydymas paveiks vaiko augimą. Tačiau tam nėra jokio mokslinio pagrindo – imunoterapija neturi jokios įtakos vaiko vystymuisi.
Kaip žinoti, ar imunoterapija tinkama jums?
Tiksliai pasakyti, ar imunoterapija yra tinkamas gydymas jums gali tik gydytojas alergologas. Vis dėlto, jei alerginis rinokonjunktyvitas ar alerginė astma trukdo jums gyventi kokybišką gyvenimą, o įprasti simptomus slopinantys vaistai nepadeda susitvarkyti su liga, tikėtina, imunoterapija gali jums padėti. Neatidėliokite pirmosios konsultacijos – užsiregistruokite pas gydytoją ir jau kitą pavasarį džiaukitės reikšmingai palengvėjusiais simptomais.
