Centro poliklinikos gyvensenos medicinos specialistė Erika Jakutaitė sako, kad vaikščiojimas yra universali, tinkama beveik kiekvienam bei viena saugiausių fizinio aktyvumo formų.
„Reguliari fizinė veikla mažina lėtinių ligų išsivystymo riziką, padeda kontroliuoti šias būkles jau susirgus ar net pasveikti, pavyzdžiui reguliuoja kraujo spaudimą, cholesterolio bei gliukozės koncentracijas kraujyje, padeda išlaikyti optimalų kūno svorį, gerą emocinę būklę, stiprina imuninę sistemą ir t.t.“, – vardijo E.Jakutaitė.
Ne visada užtenka vienos priemonės, tad fizinis aktyvumas kartais derinamas su medikamentiniu gydymu. Tiesa, dažnai galutinis tikslas būna pagerinti sveikatą tiek, kad vaistų būtų galima atsisakyti.
Įkvėpiančios pacientų istorijos
E.Jakutaitė pabrėžia, kad esminė sąlyga – paciento noras būti aktyviam. Žingsnių receptas yra skiriamas tik tiems, kurie patys sutinka dalyvauti programoje.
Dauguma žingsnių recepto programos dalyvių yra 40–60 m. asmenys, turintys lėtinių ligų, tokių kaip nutukimas, padidintas kraujo spaudimas, cholesterolio koncentracijos padidėjimas, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas ir kita. Šie pacientai yra Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos tikslinė grupė.
E.Jakutaitė asmeniškai bendrauja su 49 žingsnių programos dalyviais. Jie neretai demonstruoja statistinę informaciją telefonuose, džiaugiasi pagerėjusia savijauta.
„Viena pacientė pradėjo dalyvauti rugpjūčio 8 d. ir pakartotinės konsultacijos metu pasidalijo, jog kasdien nueina daugiau kaip 10 000 žingsnių, o iki bronzinio medalio jai trūksta labai nedaug. Šis medalis yra skiriamas bendroje sumoje nuėjus 1 mln. žingsnių. Padidinusi savo fizinį aktyvumą, ši pacientė pasiryžo atsisakyti rūkymo (dėl fiziologinių ypatumų fizinis krūvis ir rūkymas yra sunkiai suderinami – po treniruotės ar mankštos užsirūkyta cigaretė priverčia organizmą patirti deguonies badą, apsunkina širdies darbą ir kvėpavimo sistemą, todėl neretai padidinus fizinį krūvį, natūraliai kyla noras neberūkyti).
Kita pacientė, taip pat priėmusi 10 000 žingsnių, pasidžiaugė, jog šis tikslas jai yra pasiekiamas kur kas lengviau nei tikėjosi ir toks fizinis krūvis tapo jos rutina. Ji pastebėjo, jog papildomas vakarinis pasivaikščiojimas ženkliai pagerino miego kokybę – jos nebevargina naktiniai prabudimai, o rytais jaučiasi žvalesnė ir energingesnė.
Trečiasis atvejis – nors iš tiesų buvo pajėgi pasiekti daugiau, pacientė gavo 8000 žingsnių receptą tam, kad turėtų saugesnius rėmus ir didesnę motyvaciją. Su ja turėjome žodinį susitarimą siekti 10 000 žingsnių savaitės vidurkio ir kasdien nueiti ne mažiau 8000 žingsnių. Po 3 savaičių, pacientė jau nueidavo ne mažiau kaip 10 000 žingsnių kasdien, o savaitės vidurkis siekė 12 000 žingsnių. Dar po mėnesio savaitės vidurkį ji padidino iki 13 000 žingsnių. Šio proceso eigoje pacientė sumažino kūno svorį nuo 99,7 kg iki 93,8 kg ir pagal kūno masės indeksą II laipsnio nutukimą sumažino iki I laipsnio“, – pasakojo Vilniaus Centro poliklinikos gyvensenos medicinos specialistė.
Vaikšto ir vaikai, ir senjorai
Žingsnių recepto programa Vilniaus Šeškinės poliklinikoje vykdoma nuo kovo mėnesio, į ją šiuo metu įsitraukę virš 700 pacientų.
Jauniausia dalyvė – 10 metų mergaitė, o vyriausias – 81 metų vyras. 70 proc. projekto dalyvių turi viršsvorį arba nutukimą, jų pagrindinė motyvacija yra svorio metimas.
Rezultatas įspūdingas: dalyviai visi kartu jau yra numetę 280 kg riebalinio audinio.
„Džiaugiamės, kad pacientai yra labai motyvuoti. Jie išsikelia iššūkį ir dažnai suvaikšto daugiau žingsnių nei jiems paskirtas receptas“, – pasakoja šio projekto koordinatorė Šeškinės poliklinikoje Miglė Budrienė.
Pasak jos, žingsnių skaičiavimas dažnam tampa veiksminga paskata judėti daugiau.
Per 3 mėnesius daugiausia svorio numetęs projekto dalyvis atsikratė 8,4 kg. Jis svėrė 86,6 kg, o dabar svarstyklės rodo 78,2 kg.
„Dažniausiai pacientai po 3 mėnesių pasidžiaugia rezultatu ir sako, kad toliau judės, savarankiškai palaikys aktyvų gyvenimo būdą. Jeigu matome, kad dvejoja, sveikas įprotis dar neatsirado, siūlome dalyvavimą pratęsti dar 3 mėnesiams“, – sako M.Budrienė.
Sužadina ambiciją judėti daugiau
Ji pastebi, kad absoliuti dauguma – apie 95 proc. – projekto dalyvių priima maksimalų 10 tūkst. žingsnių per dieną iššūkį.
Tačiau E.Jakutaitė akcentuoja, kad 4 tūkst. žingsnių receptas reikalingas tiems, kurie dirba sėdimą darbą, mažai vaikšto. Kitaip tariant, iš pradžių juos reikia „išjudinti“ ir fizinį krūvį didinti pamažu.
„Norime sužadinti smalsumą ir ambiciją judėti daugiau. Be to, fizinis krūvis gali būti apribotas įvairių sveikatos būklių, traumų, pooperacinio laikotarpio ir panašiai, todėl skirdami receptus, visada įvertiname pacientą visapusiškai“, – sako E.Jakutaitė.
Žingsnių receptą išrašantis gydytojas atlieka ir kūno sudėties tyrimą, kurį vėliau pakartoja dukart.
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems žmonėms pataria fiziškai aktyviems būti vidutiniškai 300 minučių per savaitę. Tai – maždaug 45 minutės per dieną.
