Koks alkoholio kiekis sukelia vėžį? Mokslas pagaliau pateikė atsakymą (2)

JAV Nacionalinis vėžio institutas (NCI) skelbia, kad alkoholio vartojimas susijęs su 7 skirtingomis onkologinių ligų rūšimis, įskaitant pačias mirtiniausias.

Mokslininkai vis tvirčiau kalba apie alkoholio neigiamą poveikį žmogaus organizmui, nes daugėja tyrimais surinktų įrodymų.

Praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad per dieną išgeriant vos vieną gėrimą – butelį alaus ar vyno taurę – padidėja burnos vėžio išsivystymo rizika.

Moterys, kurios per savaitę išgeria 8 ar daugiau taurių vyno, gerklės, burnos ir stemplės vėžio nuo 2 iki 5 kartų dažniau, nei tos, kurios alkoholio nevartoja.

Tas pat taikoma ir vyrams, tačiau jiems galioja aukštesnė riba – 15 ar daugiau alkoholinių gėrimų per savaitę.

Alkoholis kiekvieną kūno dalį veikia skirtingai, o tikimybė, kad jis paskatins vėžio išsivystymą gali priklausyti ir nuo paveldėtų genų.

Amerikos vėžio draugijos duomenimis, alkoholis gali sudirginti burnos ir gerklės ląsteles ir sukelti uždegimą jose.

Dėl to ląstelės gali tapti jautresnės kitų kancerogenų, pavyzdžiui, cigarečių dūmų, žalai.

„Svarbu prisiminti, kad kiekvieną kartą, kai vartojate alkoholį, didinate vėžio riziką. Kaip ir cigarečių bei perdirbtos mėsos atveju, saugaus alkoholio kiekio nėra“, – sakė Andersono vėžio prevencijos centro medicinos direktorė Dr. Therese Bevers.

Tačiau medikams nerimą kelia, kad visuomenė šio pavojaus nesuvokia. 2017 m. Amerikos vėžio tyrimų instituto atliktas tyrimas parodė, kad tik 39 proc. amerikiečių žino, jog alkoholis yra vėžio rizikos veiksnys.

Maždaug 75 000 amerikiečių diagnozuojamas su alkoholiu susijęs vėžys, nuo kurio miršta apie 19 000 pacientų. Tai kepenų, galvos, kaklo, stemplės, storosios žarnos ir krūties onkologinės ligos.

Kaip nustatė NCI, jei moteris per savaitę išgeria 7 alkoholinio gėrimo vienetus, o vyras 14 gėrimų – taip dar apibrėžiamas „saikingas“ alkoholio vartojimas – rizika susirgti burnos ir gerklės vėžiu yra 1,8 karto didesnė nei tiems, kurie negeria.

Išgėrus tiek pat alkoholio, rizika susirgti ryklės vėžiu yra 1,4 karto didesnė nei negeriantiems žmonėms.

Vyrams, išgeriantiems 15 ir daugiau alkoholinio gėrimo vienetų per savaitę, ir moterims, išgeriančioms 8 ir daugiau, rizika susirgti burnos ir gerklės vėžiu yra 5 kartus didesnė.

Be to, „saikingiems“ alkoholio vartotojams rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra 1,2 karto didesnė nei tiems, kurie alkoholio negeria visai.

Gausiau alkoholį vartojantys asmenys turi 1,5 karto didesnę riziką susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu.

Storosios žarnos vėžys gali būti susijęs su alkoholiu, nes vartojant alkoholį organizmas negali apdoroti vitaminų ir kitų maistinių medžiagų, kas siejama su onkologine liga. Pavyzdžiui, nustatyta, kad gausus alkoholio vartojimas sutrikdo folio rūgšties – vitamino B9, kurį organizmas naudoja ląstelėms palaikyti, – perdirbimą.

Mokslininkai nustatė, kad „saikingai“ alkoholį vartojančioms moterims rizika susirgti krūties vėžiu yra 1,23 karto didesnė nei toms, kurios visai negeria.

Moterys, kurios per savaitę išgeria daugiau nei 8 standartinius alkoholinius vienetus, turi 1,6 karto didesnę riziką susirgti vėžiu.

Gydytojai teigia, kad taip gali būti, nes alkoholis gali padidinti organizme cirkuliuojančių estrogenų kiekį. Estrogenas yra hormonas, kurį organizmas gamina natūraliai, tačiau jo perteklius siejamas su padidėjusia krūties vėžio rizika.

Tačiau Kembridžo universiteto profesorius seras Davidas Spiegelhalteris turi kitą nuomonę.

„Atvirai kalbant, mane erzina, kai perdėtai sureikšminama nedidelio alkoholio kiekio žala, ypač kai teigiama, kad „joks alkoholio kiekis nėra saugus“, – sakė D.Spiegelhalteris.

Pasak jo, joks veiksmas gyvenime nėra absoliučiai saugus, juk tam tikras pavojus slypi už kiekvieno kampo.

„Pirmiausia nemanau, kad įrodymai tai (alkoholio žalą) patvirtina, bet taip pat nėra saugaus vairavimo lygio, nėra saugaus gyvenimo lygio, tačiau niekas nerekomenduoja absoliutaus susilaikymo nuo visko“, – pastebėjo D.Spiegelhalteris.