Miego ekspertai mano, kad tokie prabudimai dažnai būna susiję su stresu ir negatyvių naujienų skaitymu prieš miegą, rašo internetinis leidinys IFLScience.
Pasak Svinburno technologijos universiteto (Australija) Psichikos sveikatos centro direktoriaus Grego Murėjaus, stresas nepadidina naktinių prabudimų skaičiaus, bet padaro juos sąmoningesnius.
Be streso, pabudimus gali lemti ir netaisyklinga dienotvarkė, pernelyg dažnas neigiamų naujienų skaitymas prieš miegą ir gryno oro trūkumas.
Pabudimą 3 ar 4 val. ryto lemia tai, kad dauguma žmonių eina miegoti nuo 23 val. vakaro ir pabunda apie 7–8 val. ryto.
Kaip paaiškino Ohajo valstijos Wexnerio medicinos centro Miego medicinos programos direktorė Anessa Das, gyvūnų ir žmonių miego metu kaitaliojasi greitų akių judesių (REM) miego fazė ir negreitų akių judesių (NREM) miego fazė. Kiekvienai jų yra būdinga skirtinga prabudimo riba.
Artėjant rytui REM fazėje praleidžiamas laikas ilgėja, todėl miegas tampa lengvesnis, o sapnai dažnesni.
Maiklas Skulinas, Bayloro universiteto Teksase psichologijos ir neuromokslų docentas, teigia, kad šie prabudimai gali būti susiję su nerimą keliančiais sapnais, nors tai ne visada būna košmarai.
Miego ekspertė Stephanie Romiszewski pataria kiekvieną rytą keltis tuo pačiu metu ir eiti miegoti tik tada, kai jaučiatės mieguisti. Ji taip pat rekomenduoja gauti ryškios saulės šviesos, mankštintis ir bendrauti, kad smegenys priprastų prie to, jog miegas vyksta naktį, kai lauke tamsu.
Kitas ekspertų patarimas – prieš einant miegoti susidaryti kitos dienos darbų sąrašą, nes tai padeda išlaisvinti smegenis nuo susikaupusių rūpesčių, nuramina ir sustabdo naktinius prabudimus.
Daugelis žmonių mano, jog miego metu mūsų smegenys išsijungia, tarsi mygtuką nuspaudus. Tačiau toks suvokimas yra klaidingas. Priešingai, miego metu mūsų smegenys ir toliau aktyviai dirba, bandydamos iššifruoti šį paslaptingą pasaulį, ir būtent tuo metu mes sapnuojame.
Šaltinis: tsn.ua
