Didžiausi ilgo gyvenimo priešai: 7 įpročiai kenkia smegenims, širdžiai ir skatina vėžį

Žinoma, motulės gamtos niekas neapgaus ir savo genetikos nepakeis, tačiau kasdieniai pasirinkimai gali sulėtinti senėjimą. Ypač reikėtų susimąstyti dėl įpročių, kurie potencialiai trumpina gyvenimą.

Lietuvoje veikia 5 ankstyvosios patikros programos. Nemokamai išsitirti galima dėl širdies ligų rizikos, krūtų, prostatos, storosios žarnos ir gimdos kaklelio vėžio. Dauguma jų skirtos vidutinio amžiaus žmonėms.

Medikai sako, kad nuolat nesitirti tas pats, kas nenuvaryti automobilio į remonto dirbtuves – tada mašina ilgai netarnaus.

„Mes žinome, kad bendravimas yra naudingas smegenims ir ilgaamžiškumui“, – sakė gydytoja Lee Lindquist, Čikagoje įsikūrusios ligoninės geriatrijos skyriaus vedėja.

Jei daug laiko šnekuočiuositės su draugais ir patirsite teigiamų emocijų, tai turės teigiamos įtakos jūsų gyvenimo trukmei.

„Visada juokauju, kad reikia bendrauti su laimingais žmonėmis, nes mūsų visų gyvenime netrūksta toksiškų asmenų“, – pabrėžė ji. Negatyvias emocijas provokuojantys žmonės skatina nerimo ir liūdesio pasireikšimą, o tai neprisideda prie sveiko senėjimo.

Jei tingėsite mankštintis, tikriausiai, ilgai negyvensite.

„Mankšta yra nuostabus dalykai – jei jos naudą būtų galima sudėti į tabletę, daugelis gydytojų netektų darbo, nes fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, padeda kontroliuoti svorį, stiprina kaulus, širdį ir yra naudingas smegenų funkcijai“, – teigė Šiaurės Karolinoje (JAV) įsikūrusio Sveiko senėjimo centro direktorė dr. Heather Whitson.

Pasak jos, tai bene vienintelis dalykas, kurį galima rekomenduoti absoliučiai visiems žmonems. Žinoma, fizinį krūvį reikia priderinti prie amžiaus ir sveikatos būklės.

Kiek turėčiau judėti? Atskaitos tašką suteikia Amerikos širdies asociacijos rekomendacijos: kiekvieną savaitę mankštinkitės ne mažiau kaip 150 minučių arba intensyviai – 75 minutes. Kuo daugiau fizinio aktyvumo, tuo didesnė nauda sveikatai.

Įrodyta, kad šis žalingas įprotis yra priežastis, kodėl daugybei žmonių išsivysto plaučių vėžys. „Žmogui rūkant, t. y. įtraukiant į plaučius tabako degimo produktus, susiformuoja aktyvūs deguonies junginiai, kurie pažeidžia trachėjos, bronchų ir plaučių ląsteles. Pastarosios vis labiau pažeidžiamos, keičiasi jų struktūra, genetinė informacija. Veikiamos ilgalaikio kenksmingo poveikio, vykstant mutacijoms, ląstelės tampa priešvėžinės, o galiausiai – vėžinės“, – anksčiau yra sakęs VUL Santaros klinikų gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila.

Rūkymas taip pat susijęs su lėtine obstrukcine plaučių liga, širdies sutrikimais, insultu ir kt. Be to, rūkymas sukelia stiprią priklausomybę, todėl taip sunku jo atsisakyti.

Nuo šių metų pradžios Lietvuoje veikia Nacionalinė metimo rūkyti telefoninė linija. Nemokamu numeriu 1819 galima skambinti darbo dienomis: nuo 11 iki 19 val. Savaitgaliais: nuo 11 iki 14 val.

Pasak H.Whitson, protingai sudėliota mityba gali reikšmingai padidinti sveiko ir laimingo gyvenimo galimybes.

Ji patarė orientuotis į Viduržemio jūros regiono tipo dietą: valgyti žuvies, daug vaisių ir daržovių bei grūdinių kultūrų. Žinoma, kartais galima pasimėgauti ir „nesveikais“ perdirbto maisto produktai. Tik nereikia piktnaudžiauti.

Ekspertės pabrėžė, kad keisti mitybą niekada nėra vėlu, tačiau medį lengviau palenkti, kol jis jaunas.

„Labai sunku pakeisti mitybą, kai jums 70, 80 ar 90 metų, todėl jei galite pradėti tinkamai maitintis anksčiau, jums bus lengviau ir tai turės geresnį poveikį“, – akcentavo L.Lindquist.

Miego mokslas – ant bangos. Todėl sparčiai daugėja įrodymų apie neigiamas jo trūkumo pasekmes. Tarp jų – didesnė demencijos ir širdies ligų rizika, stresas ir bloga nuotaika.

Normalu, kad senstant miego įpročiai keičiasi, todėl panikuoti neverta. Bet derėtų pasistengti kasnakt gauti bent 7 valandas miego.

Jei sunku užmigti, patartina mažinti kofeino ir alkoholio vartojimą, taip pat laikytis miego higienos – kasdien gultis ir keltis tuo pačiu laiku.

„Ko gero, neįmanoma nejausti įtampos dėl darbo, šeimos ir kitų kasdienių smukmenų, bet atminkite, kad stresas turi poveikį fizinei žmogaus sveikatai“, – įspėjo H.Whitson.

Daugeliui gyvūnų reakcija į stresą yra būtina išgyvenimo dalis. Pavyzdžiui, tai padeda pabėgti nuo plėšrūno. Tačiau gyvūnai gyvena šia akimirka ir kai pavojus dingsta, stresas išnyksta.

„Mes, žmonės, galime patirti stresą dėl dalykų, kurie nekelia mums jokios fizinės grėsmės, bet nuolat įjungtas streso mygtukas sumažina mūsų imuninės sistemos gebėjimą kovoti su ligų sukėlėjais ir nuginkluoja mus tikro pavojaus akivaizdoje“, – sakė H.Whitson.

Stresas neigiamai veikia medžiagų apykaitą, miegą, kraujospūdį ir kitas organizmo sistemas. Dėl padidėjusio jo lygio vertėtų pasitarti su psichikos sveikatos specialistu.