Dantų priežiūros klaidos
Vaistininkė vardija, kad dantims labiausiai kenkia daug cukraus savo sudėtyje turintys maisto produktai, taip pat saldinti gėrimai, lipnūs, dantis tarsi apkimbantys skanumynai. Šalia nekokybiško maisto, žalos gali padaryti ir prasta namuose atliekama burnos higiena, netinkamas dantų valymas, nereguliarūs vizitai pas dantų higienistą ir savarankiškas dantų balinimas.
G. Šimkė paaiškina, kad pastarasis nors ir gali minimaliai pašviesinti dantis, tačiau žalos čia neišvengsime – dažnai būna ne tik pažeidžiamas emalis, bet ir sutrikdoma pačių dantų struktūra.
„Namuose atliekant neprofesionalų balinimą su tam visiškai nepritaikytomis priemonėmis padarome daug daugiau žalos, nei galėtume įsivaizduoti. Internete apstu klaidinančių mitų, kad dantis pašviesinti gali valgomoji soda, aktyvuota anglis ar rūgštinės priemonės, pavyzdžiui, vandenilio peroksidas, citrinų sultys – deja, šiomis priemonėmis valant dantis būna nemenkai pažeidžiamas emalis, nutrinamas jo sluoksnis. Dažniausiai taip pat būna sutrikdoma net ir dantų struktūra – dantys tampa jautresni, plonesni, silpnėja apsauginė jų funkcija, sauganti nuo išorinių veiksnių, maisto bei gėrimų, natūralaus dėvėjimosi“, – paaiškina vaistininkė.
G. Šimkė priduria, kad sveiki dantys ne tik gali išlaikyti natūraliai balsvą spalvą, bet ir daug rečiau genda. Todėl labai svarbu kasdien tiek dantis, tiek dantenas itin kruopščiai valyti, nepamiršti naudoti tarpdančių siūlo, išvalyti net ir sunkiai prieinamas burnos vietas, taip pat nuvalyti liežuvį, ant kurio taip pat kaupiasi bakterijos.
„Mūsų burnose ir taip egzistuoja keli šimtai skirtingų bakterijų, tačiau bakterijų kolonijos, gyvendamos ant dantų paviršiaus kartu su nenuvalyto maisto likučiais ir seilėmis, suformuoja dantų apnašas. Pastarosiose esančios bakterijos išskiria rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį. Ilgainiui neišvalytos dantų apnašos suformuoja dantų akmenis – vieną pagrindinių blogo burnos kvapo, dantų ėduonies, gingivito, periodontito ir kitų dantų ligų priežasčių. Susiduriant su šiomis dantų ligomis, dantų paviršius taip pat natūraliai pakeičia spalvą“, – sako vaistininkė.
Kaip išsirinkti tinkamas priemones?
Anot vaistininkės, renkantis dantų pastą svarbiausia atkreipti dėmesį į sudėtyje esantį fluorą ir jo kiekį. Fluoras mažina burnos bakterijų išskiriamą rūgštį, stiprina dantų emalį, todėl dantys tampa atsparesni ėduoniui. Mažyliams iki 2 metų amžiaus rekomenduojama rinktis dantų pastas, kuriose fluoro kiekis neviršija 1000 ppm, vaikams iki 6 metų amžiaus, tinka toks pats fluoro lygis, tačiau užtepamos dantų pastos kiekis turėtų būti šiek tiek didesnis. Štai nuo nuo 6 metų amžiaus patariama rinktis dantų pastą, kurioje fluoro kiekis siektų 1450 ppm
Jei žmogus negali naudoti fluoro turinčių produktų, dantų pastoje reikėtų žvalgytis stabilizuoto, kristalizuoto ar/ir nestabilizuoto kalcio fosfato, polifosfatų sistemų, arginino, ksilitolio, nano-hidroksi-apatito. Šios medžiagos pasižymi emalį stiprinančiomis bei apnašų susidarymą mažinančiomis savybėmis.
„Yra keletas rodiklių, į kuriuos reikėtų atžvelgti renkantis dantų pastą. Vienas jų – abrazyvais vadinamos kietos kristalinės dalelės, skirtos poliruoti dantų paviršių. Dantų pastose jų kiekis vertinamas RDA vienetais, tad kuo RDA yra didesnis, tuo pasta geriau pašalina apnašas, tačiau taip pat labiau gadina emalį. Mažai abrazyvios ir saugios naudoti yra dantų pastos, kurių RDA rodiklis neviršija 70-ies. Dantims kenksminga riba – 150 RDA. Dar vienas rodiklis, į kurį pravartu atkreipti dėmesį, yra dantų pastos pH. Patartina išsirinkti tokią pastą, kurios pH būtų tarp 7 ir 10. Mažesnis pH gali pažeisti dantų emalį.
Ieškant kitų naudingų sudedamųjų dantų pastos dalių, patarčiau pro akis nepraleisti cinko chlorido – jis gali padėti kovoti su prastu burnos kvapu. Uždegimą mažinti ir stimuliuoti apsaugines dantų funkcijas padės ir tokie ingredientai kaip alijošius, arbatmedžio aliejus, įvairūs augaliniai ekstraktai.
Mentolis taip pat yra vienas populiariausių dantų pastų ingredientų, kadangi jis pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis ir suteikia gaivos jausmą“, – patarimais dalijasi vaistininkė G. Šimkė.
Pasak jos, dantų priežiūros rutinoje dantų skalavimo skystis – dar vienas svarbus atributas. Tiesa, G. Šimkė įvardija, jog dantų skalauti iš karto po jų valymo nereikėtų. Dantų skalavimo skystis yra puiki tarpinė priemonė tarp valgių ir gėrimų, pavyzdžiui, išgėrus kavos.
Skysčio sudėtyje vėlgi reikėtų ieškoti gerųjų veikliųjų medžiagų, tokių kaip fluoras, ksilitolis, alijošius, eukaliptas, įvairūs augaliniai aliejai. Vaistininkė pabrėžia, svarbiausia, kad skalavimo skysčio sudėtyje nebūtų alkoholio, nes jis džiovina ir dirgina burnos gleivinę, mažina bendrą burnos pH.
Teisinga rutina
Siekiant užkirsti kelią dantų apnašų susidarymui, G. Šimkė pataria dantis valyti mažiausiai dukart per parą, naudojant nedidelį kiekį pastos ir minkštą šepetėlį.
Svarbu nepamiršti naudoti ir vieno danties šepetėlio sunkiai pasiekiamoms vietoms, nukilusiems ar taisytiems dantims valyti. Išsivalius dantis reikėtų gerai išspjauti visą turinį, tačiau vandeniu skalauti nėra būtina – taip veikliosios medžiagos ilgiau išliks ant dantų paviršių.
„Dantų priežiūrai taip taip labai svarbus tarpdančių siūlas ar šepetėlis arba irigatorius, kadangi jie padeda pašalinti dantų tarpuose ar dantenose įstrigusius nešvarumus. Liežuvio valiklis – taip pat gali praversti pašalinant susikaupusias bakterijas.
Po kruopštaus dantų valymo patariama bent pusvalandį nieko nevalgyti ir negerti, įskaitant ir burnos skalavimą skalavimo skysčiu. Vėliau, išgėrus kavos ar pavalgius, rekomenduojama naudoti burnos skalavimo skystį ir juo skalauti burną apie 30–60 sekundžių“, – priduria vaistininkė.
