Privačios lyderiaujančios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse ortopedijos, bariatrijos ir plastinės chirurgijos srityse „Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Eglė Virbickaitė atsako į dažniausiai chirurgams užduodamus klausimus apie krūtų implantus.
Ar galima maitinti, turint implantus?
Neretai moterys, ateityje planuojančios nėštumą, domisi, ar galima maitinti kūdikį, turint krūties implantus. E. Virbickaitės teigimu, maitinti tikrai galima, o moterys su maitinimo problemomis, kylančiomis dėl implantų, susiduria retai. Tačiau yra keletas lemiamų veiksnių, kuriuos reikėtų aptarti kartu su chirurgu, jei po operacijos planuojami nėštumai.
„Chirurginio pjūvio vieta gali turėti įtakos maitinimui krūtimi. Jei pjūviai atliekami po krūtimi arba per pažastį, mažiau rizikos, kad jie pažeis pieno latakus ar nervus, svarbius laktacijai. O pjūviai aplink spenelį (periareoliniai) gali labiau pažeisti latakėlius, dėl to kartais kyla problemų norint maitinti krūtimi, – sako chirurgė. – Jei krūtyje arba spenelyje yra randinis audinys arba pakito šių vietų jautrumas, tai taip pat gali lemti galimybę maitinti kūdikį.“
Implantų rūšis – silikoniniai arba salino – įprastai neturi jokios įtakos maitinimui. Visgi, itin dideli implantai gali papildomai spausti krūties audinius, o tai galimai turės įtakos pieno gamybai.
Ar krūtų implantai paskatina vėžio atsiradimą?
Viena dažniausių baimių, kurias pacientės išreiškia, yra vėžio rizika. BIA-ALCL (su krūtų implantais siejama anaplastinė didelių ląstelių limfoma) yra retai pasitaikanti vėžio forma, kuria gali susirgti moterys, turinčios krūtų implantus. E. Virbickaitės teigimu, tikslios priežasties, kodėl atsiranda šis vėžys, pasakyti negalima. Tai gali priklausyti tiek nuo genetinių veiksnių arba organizmo atsako į implantą, kaip svetimkūnį, tiek nuo pačių implantų.
„Tekstūriniai implantai gali iš tiesų padidinti anaplastinės didelių ląstelių limfomos riziką labiau, nei implantai lygiu paviršiumi. Taip yra todėl, kad nelygus, tekstūrinis implanto paviršius dirgina krūties audinius. Yra nustatyta atvejų, kai įvairūs tekstūriniai implantai atšaukti iš rinkos vien dėl šios rizikos. Vis dėlto, BIA-ALCL atvejų su lygaus paviršiaus implantais kol kas užregistruota nėra“, – sako chirurgė.
Anot gydytojos, svarbiausia norint išvengti BIA-ALCL rizikos – nuolat tikrintis, kartą per metus atlikti ultragarso tyrimą arba magnetinio rezonanso tomografiją.
Kaip dažnai reikia keisti krūtų implantus?
E. Virbickaitė atkreipia dėmesį, kad krūtų implantai nėra sukurti visam gyvenimui, todėl moterys, turinčios implantus, turėtų suprasti, kad jų ateityje gali laukti ne viena operacija. Įprastai implantai tarnauja apie 10–20 metų, bet po kokio laikotarpio juos teks keisti priklauso nuo įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, laikui bėgant, krūtys gali pakisti dėl senėjimo, svorio pokyčių ar nėštumo. Dėl to gali ilgainiui prireikti pakeisti implantus arba atlikti krūtų pakėlimą. Tačiau implantų keitimo gali prireikti ir esant sveikatai pavojingoms aplinkybėms, pavyzdžiui komplikacijoms.
Krūtų implantų operacijos, kaip ir bet kokia kita chirurginė procedūra, gali turėti savų rizikų bei komplikacijų, kurios skirstomos į bendrąsias ir specifines. Bendrosios komplikacijos yra infekcijos, žaizdos gijimo problemos, kraujavimas, hipertrofiniai ar keloidiniai randai, seromos.
Jei operacijos metu prasideda kraujavimas į implanto ložę, reikia skubiai stabdyti kraujavimą ir išvalyti hematomą, kad nekiltų infekcijos. O jei infekcija vis tik yra, skiriami antibiotikai, tačiau gali reikėti ir pašalinti implantą, kol infekcija bus pilnai išgydyta. Pasitaiko, kad operacijos vietoje atsiranda patologiniai randai. Tokiu atveju, į randus leidžiamos injekcijos, tačiau neretai prireikia ir papildomos operacijos senam randui pašalinti.
„Specifinės komplikacijos yra labiau susijusios su pačiais implantais. Pavyzdžiui, implantų plyšimai, implanto kapsulės kontraktūros, krūtų asimetrija, implantų padėties pasikeitimai, krūtų audinių atrofija ir implanto raukšlėtumas, spenelio jautrumo pokyčiai. Dažniausiai esant komplikacijoms, prireikia papildomų operacijų“, – papildo gydytoja.
Implantus turinčios moterys taip pat turėtų nuolat stebėti ar nėra sukietėjimų ne tik krūtyse, bet ir pažastyse, patinimo, odos bėrimo ar krūtų asimetrijos, kurios anksčiau nebuvo. Pastebėjus tokius pakitimus, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti biopsiją, kompiuterinę arba pozitronų emisijos tomografiją. Turint implantus, įprasti rentgenologiniai krūtų tyrimai nėra tinkami.
