Tarp į tyrimo lauką patekusių papildų yra ašvagandha, žaliosios arbatos ekstraktas, ciberžolė arba kurkuminas.
Nors vaistažolių papildams lipdoma natūralumo etiketė, tai savaime nereiškia, kad jie yra saugūs. Tai prižiūri valstybinės institucijos. Visada reikia įvertinti ir tai, kad šalutinį papildų poveikį gali paskatinti vaistažolių sąveika su vaistais.
Dėl galimo vaistažolių papildų žalingo poveikio kepenims įspėję Mičigano universiteto mokslininkai, savo tyrimo rezultatus neseniai paskelbė žurnale „JAMA Network Open“.
6 potencialiai žalingi ingredientai
Tyrėjai analizavo daugiau nei 9500 suaugusių JAV gyventojų, dalyvavusių mitybos tyrime, duomenis. Jų vidutinis amžius buvo 47,5 metų.
Dalyvių pateikta asmeninė informacija apėmė receptinių vaistų ir vaistažolių papildų vartojimą.
Tyrimo autoriai daugiausia dėmesio skyrė šešiems vaistažolių papildams, kurie laikomi potencialiai kenksmingais kepenims.
Tai buvo ašvagandha (migdomoji vitanija), juodasis kuokštenis, kambodžinė garcinija, žaliosios arbatos ekstraktas, raudonųjų mielių ryžiai, ciberžolė arba kurkuminas.
„Produktai, kurie turi augalinių ingredientų parodė potencialią žalą kepenims“, – nurodė tyrimo autorė ir Mičigano universiteto docentė Alisa Likhitsup.
„Nėra iki galo žinoma, kaip atsiranda kenksmingas poveikis kepenims, bet tikėtina, kad tai susiję su metabolizmo procesais kepenyse“, – teigė tyrėja.
„Kaip praktikuojanti hepatologė, esu mačiusi pacientų, kuriems buvo pažeistos kepenys dėl maisto papildų vartojimo. Yra prireikę net skubios kepenų transplantacijos, o kartais tokie atvejai būna mirtini“, – pasakojo A.Likhitsup.
Atlikus tyrimą, A.Likhitsup ir jos komanda nustatė, kad apie 58 proc. visų dalyvių bent kartą per 30 dienų vartojo vaistažolių ar maisto papildų.
Maždaug 5 proc. dalyvių teigė, kad per pastarąsias 30 dienų vartojo bent vieną iš šešių galimai kepenims žalingų augalų. Paskaičiavus proporciją, tai reiškia apie 15,6 mln. suaugusių JAV gyventojų.
Tyrėjai pabrėžė, kad galimas rizikas turėtų įvertinti ir medikai.
„Tikimės, kad tyrimo rezultatai padidins pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų informuotumą apie šiuos kepenims potencialiai žalingus ingredientus, taip pat bus įvertinta, kad rinkoje esantys maisto papildai nėra griežtai reglamentuojami“, – sakė A.Likhitsup.
Ji pridėjo, kad maisto papildų sudėtis ant pakuotės dažnai nurodoma netiksliai, o tai apsunkina tyrimus apie galimus jų šalutinius poveikius.
Kai kurie tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 proc. maisto papildų gali būti ženklinami klaidingai.
Natūralumas ne visada garantuoja saugumą
Su tyrimu nesusiję specialistai taip pat pabrėžė, kad vartotojai turėtų būti įspėjami apie galimą augalinių maisto papildų šalutinį poveikį. Žmonės privalo suprasti, kad juos vartodami jie savo organizmui gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
„Maisto papildai nėra griežtai reglamentuoti, todėl nesistebiu, kad jie gali kelti didelį pavojų sveikatai, ypač kepenims. Manoma, kad jie trukdo kepenų gebėjimui apdoroti ir detoksikuoti kenksmingas medžiagas.
Tai gali sukelti toksinų kaupimąsi kepenyse, o vėliau – uždegimą, ląstelių žūtį. Sunkiais atvejais gali vystytis kepenų nepakankamumas“, – sakė gydytoja gastroenterologė Rosario Ligresti.
Pasak jos, kiekvienas gydytojas turėtų įspėti savo pacientus apie tokio tipo produktų keliamą riziką ir paklausti, ar jie vartoja kurį nors iš jų.
„Kadangi „maisto papildai“ tariamai gaminami iš natūralių ingredientų, žmonės patiria klaidingą saugumo jausmą. Vartotojai gali manyti, kad dėl to, jog ingredientai yra „natūralūs“, jie turi būti saugūs. Tačiau svarbu atsiminti, kad natūralus ne visada yra saugus. Kai kurie natūralūs ingredientai didelėmis dozėmis gali būti kenksmingi arba sąveikauti su vaistais“, – įspėjo gydytoja.
Registruota dietologė Monique Richard patarė vietoje vaistažolių papildų rinktis maisto produktus, pavyzdžiui, į maisto gamybą įtraukti daugiau ciberžolės ar dažniau gerti žaliąją arbatą, priklausomai nuo konkrečių asmens poreikių ir tikslų.
„Išmintingi žodžiai: prieš pirkdami pažadus buteliuke, kurie gali padaryti žalos jūsų sveikatai, kepenims ir piniginei, pasitarkite su specialistu“, – apibendrino M.Richard.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
