Viena iš sveikatos grėsmių – diabetas. Didžiulės apimties tyrimas, įtraukęs beveik du milijonus žmonių iš 20 skirtingų šalių nustatė ryšį tarp diabeto išsivystymo ir raudonos bei perdirbtos mėsos valgymo.
Tyrimo išvados nekelia abejonių: kepsniai, šoninė ir dešrelės gali pakenkti sveikatai. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tai neturėtų kelti baimės ar panikos.
Užtenka laikytis bendrų sveikos mitybos rekomendacijų, o mėsos visiškai atsisakyti nesiūlo ir tyrėjai.
Tyrimo rezultatai – dar ne įrodymas
„The Lancet Diabetes and Endocrinology“ žurnale paskelbtas tyrimas turi akivaizdų trūkumą – jis negali įrodyti, kad mėsa sukelia diabetą, nes neįmanoma visiškai atmesti visų kitų galimų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, kito maisto ir gyvenimo būdo įtakos.
Viena iš apklausos metodo problemų: tyrėjai turi pasitikėti, kad dalyviai nurodė tiesą ir tiksliai prisimena, ką valgo.
Ar tai reiškia, kad išvadas reikėtų visiškai atmesti?
Žinoma, kad ne. Tyrimas papildo žinių aruodą apie tai, kokie maisto produktai gali būti mums naudingi arba žalingi.
Škotijos Glazgo universiteto kardiometabolinės medicinos ekspertas prof. Naveedas Sattaras gyrė kruopštų tyrėjų darbą.
„Duomenys rodo, kad raudonos ir perdirbtos mėsos atsisakymas gali apsaugoti žmones ne tik nuo širdies ligų ir insulto, bet ir nuo antrojo tipo diabeto, kurio atvejų visame pasaulyje daugėja“, – sakė profesorius.
Kokia porcija per didelė?
Tyrimo metu paaiškėjo, kad du stori kumpio griežinėliai per dieną (50 g) arba nedidelis (100 g) kepsnys kelia riziką susirgti diabetu.
Išvados dėl vištienos ir kitos liesos mėsos poveikio nebuvo tokios aiškios.
Anglijos Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) jau dabar pataria žmonėms, kurie per dieną suvalgo daugiau nei 90 g raudonos ar perdirbtos mėsos, sumažinti jos kiekį iki 70 g. Per didelis perdirbtos mėsos kiekis gali sukelti žarnyno vėžį.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Rimantas Baušys yra įspėjęs, kad nutukimas, alkoholio vartojimas ir per dažnas mėsos produktų valgymas didina tikimybę, kad išsivystys kasos vėžys.
„Tyrimai rodo, jog subalansuota, gausi vaisių ir daržovių mityba mažina riziką susirgti šia liga“, – lrytas.lt sakė R.Baušys. Visą interviu su gydytoju skaitykite čia.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria tai pačiai rizikos kategorijai kaip ir tabako rūkymą bei asbestą.
Perdirbta mėsa būna modifikuota dėl skonio arba siekiant prailginti jos galiojimo laiką.
Kenksmingas poveikis gali atsirasti dėl cheminių medžiagų naudojimo ir apdirbimo metodų, tokių kaip rūkymas, sūdymas, druskos ar konservantų dėjimas.
Nors mėsa yra geras baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis, joje kartais būna daug sočiųjų riebalų, kurie yra susiję su dideliu cholesterolio kiekiu kraujyje, kas yra išeminės širdies ligos rizikos veiksnys.
Kuo kompensuoti mėsą?
„Mūsų tyrimas pateikia išsamiausius iki šiol turimus įrodymus, kad raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas yra susijęs su didesne 2 tipo diabeto rizika ateityje“, – teigė tyrimui vadovavusi profesorė Nita Forouhi iš Kembridžo universiteto.
2 tipo diabetas – liga, kai kraujyje susidaro didelė gliukozės koncentracija, nes organizmas gamina per mažai insulino arba jis efektyviai neatlieka savo funkcijos organizme.
Rizikos veiksniai yra šie:
– nutukimas arba antsvoris;
– aukštas kraujospūdis;
– ligos atvejai šeimoje.
Jei ketinate atsisakyti mėsos, svarbu pasirūpinti, kad organizmas nepritrūktų gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, geležies ir vitamino B12.
Pienas, sūris ir kiaušiniai – natūralūs vitamino B12 šaltiniai.
Parengta pagal BBC inf.
