„Kineziterapija yra viena iš pačių pagrindinių procedūrų, kurios žmogui atkuria galimybę būti fiziškai aktyviu. Pas mus atvyksta klientai po įvairių traumų – po klubo, kelio sąnarių protezavimo, insulto ar stuburo išvaržos operacijų, matome išties nemažai sėkmės istorijų, kai kompleksinis gydymas duoda puikių rezultatų“, – teigia „Eglės sanatorijos“ vyr. kineziterapeutė L. Žukauskienė.
Sanatorija – ne tik sergantiems
Nebūtinai reikia patirti traumą, kad būtų verta apsilankyti sanatorijoje. Specialistė pabrėžia, kad kineziterapija yra ne tik gydymo, bet ir puiki prevencijos priemonė.
„Daug žmonių važiuoja į sanatoriją ne po vieną kartą. Apsilankymas čia padeda, jei kyla problemų su nugaros, sąnarių skausmais ar širdies ir kraujagyslių sistema, nes atliekamas kompleksinis sveikatinimas. Sanatorijoje kineziterapijos galimybės yra tikrai didelės: taikoma tiek grupinė, tiek individuali kineziterapija. Vasarą vedame mankštas lauke, kas dar labiau padidina jų vertę – klientai ne tik grūdinasi, bet ir pagerina savo psichoemocinę būklę, nes mankštos vyksta šalia miško, atliekant kvėpavimo pratimus.
Jei klientas pas mus grįžta, tai reiškia, kad dirbame gerai. Turime klientų, kurie važiavo su savo močiutėmis, o dabar jau patys veža savo vaikus. Toks tęstinumas sanatorijoje yra labai gražus“, – teigia ji.
Žaibiško efekto nesitikėti
L. Žukauskienė pripažįsta – dažnai kineziterapijos gydymo sėkmę lemia ne tik taikomas kompleksiškas gydymas, kai įtraukiami masažai, balneoterapija ar kitos procedūros, tačiau ir paciento pastangos bei motyvacija. Pasak jos, kartais būtinas ir šeimos narių įsitraukimas, kad bendras darbas atneštų efektyvių rezultatų.
„Prisimenu atvejį, kai atvyko moteris su žaibiška išsėtinės sklerozės forma, visiškai nejautė kojų ir buvo priversta naudotis vežimėliu. Nusprendėme dirbti. Po 4 savaičių mes ją išleidome su vaikštyne. Sunku apsakyti tą jausmą kineziterapeuto darbe, kiekvienam linkiu tai patirti“, – sėkmės istorija dalinasi L. Žukauskienė.
Anot specialistės, naivu tikėtis, kad savaitės trukmės darbas su specialistais išspręs metus ar ilgiau kamuojančias sveikatos problemas: kuo mažesnis fizinis aktyvumas, tuo daugiau laiko prireikia negalavimams šalinti. Svarbu, kad pacientai sugrįžę namo tęstų suplanuotą mankštų programą.
„Užsiimti mankšta reikia bent pusę metų ar daugiau. Kuo ilgiau tai bus atliekama, tuo didesnio efekto galima tikėtis. Savo praktikoje susiduriu su atvejais, kai atvyksta žmonės pas mus, pasimankština, fizinio pajėgumo testai rodo geresnius rezultatus. Tuomet nurodau mankštas tęsti ir namuose.
Žinoma, kai kurie priešinasi, ir jei sako, kad su mankšta nedraugauja, patariu pradėti nuo mažų žingsnių – 5 ar 10 minučių per dieną. Kai tai taps rutina, žmogus pradės jausti poreikį judėti.
Be to, galima įtraukti judėjimą ir į savo kasdienybę. Jei gyvenate 4-ame aukšte, nekilkite liftu, o lipkite laiptais. Nevažiuokite iki parduotuvės, o iki jos nueikite pėsčiomis. Pradėkite nuo vaikščiojimo, skirkite tam bent 10–15 minučių, ir jau tai gali turėti didelį poveikį jūsų sveikatai – padėti reguliuoti kraujo spaudimą ir sumažinti sąnarių skausmus“, – patarimais dalinasi kineziterapeutė.
Kiekvienas atvejis individualus
Kartais kreipiantis į kineziterapeutą, nebūtina sirgti sunkia liga, o ypač dažnai kineziterapeuto pagalbos prireikia pacientams, daug laiko praleidžiantiems sėdint. Pasak L. Žukauskienės, kai žmogus dirba sėdimą darbą, ypač jei sėdi ilgai netaisyklingoje pozoje, tai gali tapti daugelio sveikatos negalavimų priežastimi: įsitempia viršutinės nugaros dalies raumenys, gali pradėti skaudėti galvą, mirgėti akyse.
Po ilgo sėdėjimo laikysena dažnai tampa nebeoptimali – raumenys pradeda silpnėti ir trumpėti, todėl būtina daryti tempimo pratimus. Kineziterapeutė pažymi, kad daugelis žmonių stengiasi patys ištaisyti šias problemas sporto salėje, tačiau treniruokliai ne visada gali suteikti norimą efektą.
„Pavyzdžiui, naudojant treniruoklį, skirtą pečių juostai treniruoti, dar labiau didinama nuo sėdėjimo susiformavusi kupra. Deja, treniruokliai negali pakeisti kineziterapeuto konsultacijos, kuris savo ruožtu gali sudaryti žmogui individualią programą, kad šis pats sau nepakenktų, ir kad būtų pasiektas teigiamas rezultatas“, – pažymi specialistė.
Tiek gyvenantys mažiau aktyvų gyvenimo būdą, tiek ir reguliariai sportuojantys žmonės ilgainiui susiduria su vieną ar kitą kūno dalį aplankančiu skausmu, imančiu neduoti ramybės, todėl individuali kineziterapeuto konsultacija gali būti naudinga kiekvienam.
„Konsultacija pas kineziterapeutą leidžia atlikti išsamią jūsų laikysenos ir gyvenimo būdo analizę, įvertinti fizinio aktyvumo lygį: kiek kartų judate per savaitę ar nejudate. Kai žmogus jaučia skausmą, tai yra signalas, kad kažkur reikia ieškoti problemos, kodėl tas skausmas yra. Siekiant įvertinti būklę padaromi testai, nustatoma raumenų funkcinė būklė, ir pagal tai parenkama tinkama kineziterapijos programa“, – sako L. Žukauskienė.
Kompleksinis gydymas – raktas į sėkmę
Specialistės teigimu, kineziterapija dažnai derinama su fizioterapija, pasitelkiant modernius ir inovatyvius aparatus, kas duoda puikių rezultatų. Vienas iš metodų – elektrostimuliacijos ir fizinių pratimų taikymas, kuris, anot jos, yra efektyvus būdas aktyvinti, stiprinti raumenį bei grąžinti jam funkciją.
„Taip pat gali būti taikoma vietinė krioterapija, kuri yra efektyvi procedūra skausmui, patinimui, uždegimui mažinti, efektyviai kovoja su lėtiniu, pooperaciniu ir potrauminiu skausmu. Pavyzdžiui, kai yra ribota kelio sąnario judesio amplitudė, taikome vietinę krioterapiją, po kurios galime žymiai efektyviau atlikti kineziterapiją. Iškart didesnis poveikis, kai žmogui mažiau skauda, nes jis gali ilgiau ir efektyviau mankštinti reikiamą vietą“, – teigia L. Žukauskienė.
Specialistė pažymi, kad į gydymo procesą taip pat gali būti įtraukiami magnetinio lauko ar lazerio terapija, kraujotakos gerinimas. Jei pacientai mažiau aktyvūs – pasitelkiamos gydomosios mineralinio vandens vonelių procedūros galūnėms. „Visa tai duoda didelį efektą, svarbu, kad žmogus norėtų ir stengtųsi mankštintis, vykdytų gydytojo nurodymus“, – priduria ji.
