Jungtinėje Karalystėje atlikta studija parodė, kad ypač pažeidžiami yra žmonės, turintys sveikatos problemų arba žemesnį socialinį ir ekonominį statusą.
Esminė tyrimo, paskelbto medicinos žurnale „JAMA Network Open“, išvada – nuo vėžio dažniau mirė net ir žmonės, alkoholį vartoję nedidelėmis dozėmis, kurios, pagal rekomendacijas, laikytos saugiomis.
Reguliarūs alkoholio vartotojai dažniau mirė ne tik nuo vėžio, bet ir dėl kitų priežasčių, įskaitant kraujotakos sistemos ligas.
„Žalingas poveikis vėžio mirtims pastebimas nuo pirmojo alkoholio lašo“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė, Madrido autonominio universiteto prevencinės medicinos ir visuomenės sveikatos katedros docentė Rosario Ortola.
Analizė apėmė apie 135 tūkst. 60 metų ir vyresnių žmonių, 2006–2010 m. laikotarpiu įtrauktų į Jungtinės Karalystės Biobanko – didelės apimties biomedicinos duomenų bazės – registrą. Tyrėjai kiekvienam asmeniui priskyrė balus pagal jo sveikatos riziką bei įvertino socialinius ir ekonominius veiksnius. Vėliau jų sveikatos būklė buvo stebima vidutiniškai 12,4 metų.
Tyrėjai į kontrolinę grupę įtraukė žmones, kurie alkoholį vartojo retkarčiais, o ne abstinentus, kurie tokių gėrimų atsisakė visiškai.
Pažymėtina, kad mirtingumo rizika taip pat buvo didesnė tarp žmonių, kurie turėjo sveikatos problemų arba gyveno socialiai ir ekonomiškai nepalankiose vietovėse, nepriklausomai nuo išgeriamo alkoholio kiekio.
Pasak tyrimo, tai gali būti susiję su mažiau sveiku gyvenimo būdu ir prastesnėmis galimybėmis gauti socialinę paramą bei sveikatos priežiūros paslaugas.
Tyrimo autoriai teigė, kad jų rezultatai parodo su alkoholio vartojimu susijusių žalingų padarinių sveikatai netolygumus ir pabrėžė visuomenės sveikatos paslaugų svarbą siekiant sumažinti didelę alkoholio vartojimo sukeliamų ligų naštą.
Nėra saugios alkoholio dozės
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl alkoholio Europoje kasmet miršta beveik 1 mln. žmonių, o alkoholio suvartojimo lygis šiame regione yra didžiausias pasaulyje. Alkoholis yra pagrindinis vėžio, širdies ir virškinimo sistemos ligų bei psichikos sveikatos problemų rizikos veiksnys.
Šis tyrimas dar kartą patvirtina, kad joks alkoholio vartojimo lygis nėra saugus, – „Euronews Health“ sakė Europos visuomenės sveikatos aljanso (EPHA) neužkrečiamųjų ligų prevencijos politikos vadovas Alessandro Gallina.
Kelios Europos šalys ėmėsi priemonių, kad sumažintų alkoholio keliamą riziką visuomenės sveikatai. Pavyzdžiui, nuo 2026 m. Airijoje bus reikalaujama, kad ant alkoholinių gėrimų būtų rizikos ženklinimas dėl vėžio ir kepenų ligų. Norvegija, kuri jau seniai uždraudė alkoholio reklamą ir taiko didelius mokesčius alkoholiui, netrukus pradės reikalauti, kad alkoholiniai gėrimai būtų pažymėti įspėjimais dėl rizikos sveikatai.
Praėjusių metų pabaigoje Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl neužkrečiamųjų ligų, tokių kaip diabetas ir vėžys, kurioje pabrėžė riziką, susijusią su žalingu alkoholio vartojimu.
Tačiau PSO, EPHA ir kitos institucijos skundėsi, kad ši formuluotė sumenkina alkoholio keliamą pavojų sveikatai, ir ragino imtis griežtesnės reguliacinės politikos visos ES mastu.
„Pasirinkta terminologija leidžia manyti, kad įmanomas „nekenksmingas“ alkoholio vartojimas, o tokia idėja nepagrįsta jokiais patikimais moksliniais įrodymais“, – sakė A.Gallina.
