Jei širdies plakimas pradeda lėtėti, tai turi įtakos kraujo ir deguonies cirkuliacijai visame kūne, o tai gali paveikti kitų organų, pavyzdžiui, smegenų, veiklą, rašo „Healthdigest“.
Dėl šios priežasties gyvenimo pabaigoje žmogaus artimieji gali pastebėti neįprastus simptomus ir elgesį.
Visa tai yra normali mirties proceso dalis.
Nerimas
Šiuo laikotarpiu nuo terminalinio nerimo kenčiantis žmogus gali bandyti nusivilkti drabužius, ištraukti intraveninius vamzdelius arba išprovokuoti ginčus su artimaisiais.
Tačiau nėra nieko, ką būtų galima nurodyti kaip terminalinio nerimo priežastį.
Nors kai kurie dalykai, pavyzdžiui, chemoterapija ir opioidai, gali sukelti nerimą, dauguma simptomų gali būti susiję su fiziniais ir psichiniais pokyčiais, kuriuos organizmas patiria gyvenimo pabaigoje.
Terminalinį nerimą kenčiančio paciento gydymas pradedamas nuo bandymo nustatyti, kas gali tai sukelti. Galbūt prisidėti galėjo pakeisti vaistai?
Klausinėjimas apie ligonio būklę ir pagalba bandant žodžiais išreikšti tai, ką jis jaučia, taip pat gali padėti nustatyti nerimo priežastį.
Be to, paprasti dalykai, pavyzdžiui, laikrodžio pastatymas kambaryje, gali padėti pacientui įsitvirtinti ir pasijusti šiek tiek labiau kontroliuojančiu aplinką.
Kūno temperatūros sumažėjimas
Gyvenimo pabaigoje vienas pastebimų požymių yra nuolatinis kūno temperatūros kritimas.
Pasak „Suncrest Hospice“, tai lemia medžiagų apykaitos pokyčiai ir yra labai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai dėvi šiltus drabužius, net kai yra karšta.
Tačiau artėjant mirčiai, temperatūros pokyčiai gali tapti dar drastiškesni, todėl žmogus gali tapti šaltas tiesiogine to žodžio prasme, o jo oda gali atrodyti plona ir beveik violetinė.
Odos atspalvio pokyčiai
Gyvenimo pabaigoje oda dažnai būna dėmėta, jos paviršiuje atsiranda mėlynų ar violetinių dėmių.
Pagrindinė priežastis – širdies nesugebėjimas tinkamai pumpuoti kraują. Tai paprastai pasireiškia paskutinę gyvenimo savaitę.
Tačiau dėmėta oda ne visada atsiranda prieš mirtį, o atvejai gali būti įvairūs.
Ši būklė yra ženklas, kad organizmo kraujotakos sistema pradeda lėtėti.
Dažniausiai pirmiausia dėmės atsiranda ant pėdų ar kojų, bet gali būti pastebimos ir ant rankų bei delnų.
Energijos antplūdis
Prieš pat mirtį žmogus gali pajusti staigų energijos ir proto aiškumo antplūdį.
Kaip paaiškino JAV įsikūrusio Raudonosios upės slėnio hospiso slaugytoja Ruby Gramlow, šiuo laikotarpiu gali padidėti apetitas, sutrikti kalba ir net pasireikšti neramumas bei judrumas.
Kartais artimieji praranda budrumą ir galvoja, kad pacientas atsigauna.
Pasak „GoodRx Health“, keturi iš dešimties žmonių prieš mirtį patiria energijos antplūdį.
Kai tai įvyksta, pacientas paprastai būna budrus, ramus ir susikaupęs.
Specialistai sutaria, kad į tai reikėtų žiūrėti kaip į atsisveikinimo ir paskutinių meilės bei paguodos žodžių metą, o ne kaip į ženklą, kad viskas keičiasi.
Žarnyno ir šlapimo pūslės funkcijos pokyčiai
Žarnyno ir šlapimo pūslės funkcijos pokyčiai yra nemalonus šalutinis artėjančio gyvenimo pabaigos produktas.
„Quest Healthcare“ duomenimis, 80 proc. pacientų, artėjančių prie mirties, gali pakisti žarnyno įpročiai. Gyvenimo pabaigoje žmonės gali rečiau šlapintis.
Kai jie šlapinasi, šlapimas būna tamsesnės spalvos, rudos ar raudonos spalvos.
Be to, pacientui gali būti sunkiau ištuštinti žarnyną dėl sumažėjusio skysčių suvartojimo.
Kvėpavimo pokyčiai
Artėjant gyvenimo pabaigai ir organizmui pradėjus išsijungti, labai dažnai sutrinka žmogaus kvėpavimas.
Vienas dažniausių gyvenimo pabaigoje pastebimų kvėpavimo tipų yra vadinamas Cheyne-Stokes kvėpavimu.
Jam būdingas gilus kvėpavimas, po kurio seka vis seklesni įkvėpimai ir net visiškas kvėpavimo sustojimas.
Nors tai gali kelti nerimą artimiesiems, Cheyne-Stokes kvėpavimas paprastai yra neskausmingas pačiam pacientui.
Kitas kvėpavimo pokytis, kuris gali atsirasti artėjant gyvenimo pabaigai, vadinamas agoniniu kvėpavimu.
Kai tai įvyksta, kvėpavimas tampa nevalingas, gali būti panašus į kūkčiojimą ar švokštimą, nes oras veržiasi per atsipalaidavusias paciento balso stygas.
Nors gali susidaryti įspūdis, kad mirštantysis užspringsta, iš tikrųjų tai tik refleksinis kvėpavimo sistemos darbas.
Haliucinacijos ir iliuzijos
Prieš mirtį haliucinacijos ir vizijos pasitaiko dažniau, nei galite pagalvoti.
Gyvenimo pabaigoje žmonės mato asmenis, kurių nėra šalia, kalbasi su mirusiais artimaisiais ir jaučia nebūtus kvapus, pavyzdžiui cigarų ar kvepalų.
Šios vizijos juos taip pat gali trikdyti.
Ekspertai teigia, kad svarbu, jog vizijas patiriančio asmens artimieji nesistengtų paneigti jų, o stengtųsi parodyti jautrumą ir supratimą tam, ką pacientas patiria.
2016 m. atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 60 proc. pacientų nurodė gyvenimo pabaigoje matę sapnus ir vizijas.
Iš jų 78 proc. nurodė matę mirusius žmones, įskaitant draugus ir giminaičius.
Daugiau nei 80 proc. teigė, kad iš pradžių šie regėjimai juos nuliūdino, tačiau galiausiai, aptarę juos su tyrimo komanda, pasijuto geriau.
Didesnis miego kiekis
Mirštant žmogui sulėtėja medžiagų apykaita, todėl jis gali jausti nuovargį.
Dėl to jie gali vis dažniau miegoti visą dieną. Slaugytoja Barbara Karnes sakė, kad ilgas miegas yra išsijungiančio organizmo požymis ir palygino kūną su baterija, kuri netenka įkrovos.
Kai taip atsitinka, nuovargį suvaldyti gali būti sudėtinga.
Geriausia, ką tokiais atvejais gali padaryti artimieji, – leisti pacientui miegoti tiek, kiek jam reikia, pasirūpinti, kad jis keltųsi, kai gali, ir judėtų, kad nesusidarytų pragulų.
