„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė aiškina, kad dažniausiai ant vaistų ar maisto papildų pakuočių nurodytos amžiaus ribos yra pagrįstos klinikiniais tyrimais.
Tyrimų metu atskiroms amžiaus grupėms – vaikams nuo 3 metų, paaugliams nuo 12 metų, suaugusiems nuo 18 metų, senyvo amžiaus asmenims nuo 65 metų – skiriami preparatai ar tik veikliosios medžiagos ir stebimas poveikis.
„Kadangi žmogaus vystymosi ir augimo metu keičiasi medžiagų metabolizmas, būtina atlikti tyrimus atskiroms amžiaus grupėms. Įprastai gamintojai, neturėdami atliktų tyrimų ar pagrindimo dėl saugumo ir būdami atsargūs bei atsakingi, vaistus bei maisto papildus pagal amžių skirsto remdamiesi anksčiau atliktais tyrimais, Maisto ir veterinarijos tarnybos, notifikuojančios maisto papildus, ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, registruojančios vaistus, rekomendacijomis ir reikalavimais“, – sako S. Korbutaitė.
Metai metams nelygu
Dažna situacija – kuomet suserga nepilnametis šeimos narys, o namuose yra tik suaugusiems skirtų vaistų, tėvai juos laužo, kitaip mažina dozes ir vis vien duoda vaikui. Vaistininkė sako, kad vaikams duoti suaugusiesiems skirtų vaistų negalima ne tik dėl per didelės dozės, bet ir dėl to, kad juose esančios medžiagos gali apskritai netikti vaiko organizmui.
„Suaugusiųjų vaistai yra sukurti taip, kad juos tinkamai apdorotų suaugęs organizmas. Kadangi vaikų organizmas yra kitoks nei suaugusiųjų, jiems gali pasireikšti kitoks arba sunkesnis šalutinis poveikis nei suaugusiajam, vartojančiam tą patį vaistą, net jei vaikui duodama mažesnė dozė. Be to, tabletės išorėje esanti vagelė ne visada skirta padalinti dozę pusiau, o tik padalinimui dėl lengvesnio vaisto suvartojimo“, – teigia ji.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad dažnai suaugusiesiems skirtuose vaistuose yra kelios veikliosios medžiagos, o toli gražu ne visos vaistų veikliosios medžiagos laikomos saugiomis vaikams.
Tiesa, kalbant apie vaiko amžių, svarbu tai, ar jis dar kone kūdikis, ar jau artėja link suaugusiojo žmogaus ribos.
„Pavyzdžiui, jei nurodyta, kad vaistai skirti vartoti suaugusiems, o paaugliui jau 17 metų – tokį preparatą jam vartoti bus saugu. Bet jei kalbame apie pusantrų metų vaiką, o preparatas skirtas naudoti vaikams nuo 2 metų – tokio preparato nerekomenduočiau, kadangi kuo mažesnis vaikas, tuo jautresnis gali būti jo organizmas.
Tad prieš duodami vaikui bet kokį vaistą, perskaitykite jo informacinį lapelį. Jei joje nenurodyta konkreti dozė, tinkama jūsų vaiko amžiui ar svoriui, neduokite tokio vaisto arba pasitarkite su vaistininku, galima visą parą pasiskambinti į mūsų tinklo sveikatos liniją, kurioje visą parą nemokamai teikiamos konsultacijos telefonu sveikatos klausimais“, – pataria S. Korbutaitė.
Tuo tarpu vitaminai nėra vaistai, tad ir jų reguliavimas nėra toks griežtas. Vis tik, pasak vaistininkės, vaikui pagal amžių netinkamų vitaminų paros dozės gali būti per didelės ir tai gali sukelti perdozavimą: gali atsirasti bėrimai, virškinimo sistemos sutrikimai, pykinimas, vėmimas.
Gresia perdozavimas
Viena iš svarbiausių rizikų, kurias kelia vaistų, vitaminų ar maisto papildų vartojimas neatsižvelgiant į nurodytą amžiaus ribą – jau minėtas perdozavimas, kuris vaikams arba senyvo amžiaus žmonėms net gali sukelti apsinuodijimą. S. Korbutaitė teigia, kad tai gali įvykti ir dėl per didelės dozės, ir dėl sunkumų preparatą „virškinant“ – kitaip tariant, organizmas negali jo tinkamai suskaidyti, įsisavinti ir pašalinti.
„Rizikas, tiesa, ne tokias grėsmingas, kelia ir per maža vartojama dozė. Kartais pasitaiko, kad suaugę žmonės vartoja vaikams skirtus vitaminus – taip jokios naudos, tikėtina, nepastebėsite. Pacientai, kuriems sunku nuryti suaugusiems skirtas vaistų ar papildų formas, renkasi vaikams skirtus vitaminus: guminukus, kramtomas tabletes ar sirupą. Dėl jų vartojimo normų tokiu atveju visada reikia tartis su vaistininku ar šeimos gydytoju, nes norint pasiekti reikiamą efektą, gali reikėti vartoti dvigubą ar trigubą kiekį“, – tikina ji.
Kartais vaistų informaciniame lapelyje būna užrašas, kad preparato negalima ar nerekomenduojama vartoti vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims. Vaistininkė sako, kad ne visas medžiagas rekomenduojama vartoti senyvo amžiaus žmonėms dėl kepenų ir inkstų pokyčių amžėjimo metu, didesnės šalutinių nepageidaujamų poveikių tikimybės, reikalingų dozavimo pokyčių ar tyrimų trūkumo.
Dažniausiai ne tik apatinę, bet ir viršutinę amžiaus ribą turi vakcinos, pakaitinei hormonų terapijai skirti vaistai, nervų sistemą veikiantys vaistai, kai kurie antibiotikai.
