Kiekvienas iš mūsų turi du skirtingus – chronologinį ir biologinį – amžius. Pirmasis parodo prieš kiek laiko gimėte, o antrasis apibūdina laipsnišką organizmo ląstelių efektyvumo ir funkcionalumo mažėjimą. Skirtingai nei skaičius pase, biologinį amžių galima pakeisti.
O kaip pamatuoti organizmo biologinį senėjimą? Tam nėra sukurtas joks visuotinai pripažintas aukso standartas, tačiau vienas iš daug žadančių metodų yra molekulinių žymenų, esančių mūsų DNR paviršiuje, stebėjimas.
Šiuos biožymenis gali paveikti įvairūs veiksniai, įskaitant fizinį krūvį, stresą ir mitybą.
Naujame tyrime, kuris paskelbtas žurnale „BMC Medicine“, Stanfordo universiteto mokslininkai ir biologinės analizės bendrovė „TruDiagnostic“ pabandė išsiaiškinti, kaip 8 savaitės trukmės veganiška mityba paveikė su biologiniu amžiumi siejamus DNR modelius.
Šiuo tikslu tyrime dalyvauti sutiko 21 identiškų dvynių pora.
Tyrimo metu vienas dvynys iš kiekvienos poros maitinosi tik augaliniu maistu, o kitas laikėsi sveikatai palankaus visavalgiško mitybos plano.
Tyrimo pabaigoje dvynių, kurie laikėsi veganiškos dietos, sumažėjo biožymenys indikuojantys bendrąjį biologinį senėjimą. Pasak autorių, biožymenų rodikliai taip pat leidžia manyti, kad sulėtėjo ir širdies, kepenų, uždegiminės ir medžiagų apykaitos sistemų audinių senėjimas.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, konstatuojama, kad augalinė mityba prisideda prie lėtesnio senėjimo proceso.
Dėl tyrimo pobūdžio negalima tiksliai pasakyti, kokie veganiškos mitybos aspektai buvo naudingi jo dalyvių epigenetiniams laikrodžiams, tačiau ateities studijos leistų tai suprasti geriau.
Taigi, mokslininkų komanda turi keletą mitybos patarimų tiems, kurie nori sveikiau senti.
„Pagal dabartinį supratimą apie maistines medžiagas, kurios palaiko mūsų epigenomą, visavalgė mityba, kurioje vyrauja augalinės kilmės visavalgė dieta, į kurią šalia svarbiausių maistinių medžiagų, tokių kaip B12 ir cholinas, gaunamų iš gyvulinės kilmės šaltinių, įtraukiamos naudingos augalinės cheminės medžiagos, turi geriausią potencialą skatinti sveiką ir ilgesnį gyvenimą“, – sakė tyrimo autorė ir Stanfordo universiteto epigenetikė Lucia Aronica.
Pasak jos, kai kurie ankstesni tyrimai taip pat rodo, kad baltymų vartojimas, ypač iš gyvulinės kilmės šaltinių, yra naudingas vyresnio amžiaus žmonėms.
Tačiau ji pridūrė, kad „daugelis dietų gali pagerinti mūsų epigenetinę sveikatą, jei daugiausia dėmesio skiriama visaverčiam maistui, įvairovei bei prisitaikoma prie individualių poreikių“.
Tiesa, neaišku, ar 8 trukmės veganiško mitybos poveikis senėjimui nenuėjo šuniui ant uodegos po to, kai tyrimo dalyviai grįžo prie savo įprastų mitybos įpročių.
„Tai tikrai verta patikrinti“, – teigė vienas tyrimo autorių, bioinformatikas Varunas Dwaraka iš „TruDiagnostic“.
Tarp pažymėtinų tyrimo trūkumų – labai mažas imtis. Be to, dėl skirtingo kalorijų kiekio tarp augalinės ir visavalgės dietų, pirmosios dietos besilaikantys asmenys numetė vidutiniškai 2 kilogramais daugiau nei jų kolegos.
Vadinasi, biologinio amžiaus skirtumai tyrimo pabaigoje gali būti susiję ir su skirtingu lieknėjimu.
Be to, profesorius Tomas Sandersas, mitybos ir dietologijos tyrėjas iš Londono Karališkojo koledžo, nedalyvavęs šiame tyrime, pažymėjo, kad veganiškos mitybos naudą senėjimo požiūriu reikia vertinti kartu su mikroelementų trūkumo rizika.
Perėjus prie veganiškos dietos žmonėms būna sunkiau pasirūpinti maistinių medžiagų įvairove, o žalingas nevisavertės mitybos poveikis gali pasireikšti po daugelio metų.
Parengta pagal „Newsweek“ inf.
