Abejonė buvo įsiskverbusi į mokslo bendruomenę: stebėjimais paremti tyrimai skelbė, kad saikingai alkoholį vartojantys žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau sveikatos problemų nei tie, kurie jo nevartoja. Dabar mokslininkai sako, kad ankstesni duomenys galėjo būti klaidinantys.
Pasak jų, viešai išplitę pareiškimai apie alkoholio naudą sveikatai pagrįsti nekokybiškais tyrimais, kurie gali iškreipti suvokimą apie alkoholio poveikį.
Mokslininkai sako, kad griežčiau pažvelgę į ankstesnių tyrimų duomenis, jie nustatė, jog teiginiai apie alkoholio naudą sveikatai ir ilgaamžiškumui yra rimtai išpūsti.
Naujasis tyrimas suteikia tvirtesnį pamatą augančiam judėjimui, kuris pabrėžia, kad prasmingam laisvalaikiui nereikalingas alkoholis. Autoriai pabrėžia būtinybę taikyti griežtesnius standartus tyrimams, kuriuose nagrinėjamas alkoholio vartojimo poveikis sveikatai, kad visuomenei nebūtų siunčiamos klaidingos žinutės.
Išskyrė ankstesnių tyrimų spragas
Pernai atliktas tyrimas skelbė, kad nerasta įrodymų, jog saikingas alkoholio vartojimas mažina mirtingumo riziką. Kritikai, dažnai susiję su alkoholio pramone, turėjo priekaištų.
Atsakant į tai, nuodugniai įvertinti ankstesnių tyrimų, kuriuose saikingas alkoholio vartojimas buvo siejamas su nauda sveikatai, trūkumai ir šališkumas.
Leidinyje „Journal of Studies on Alcohol and Drugs“ paskelbta analizė apėmė 107 stebėjimo tyrimus, kurie įtraukė daugiau kaip 4,8 mln. dalyvių, tarp jų užfiksuoti 425 564 mirties atvejai. Tačiau nebuvo įtraukti tyrimai, kuriuose dalyvavo asmenys, sergantys tam tikromis ligomis arba turintys probleminių alkoholio vartojimo įpročių.
Iš esmės, mokslininkai įvertino ankstesnių tyrimų kokybę.
Jie pastebėjo, kad aukštesnius standartus kėlę darbai nustatė, jog nedidelį kiekį alkoholio vartojančių asmenų mirtingumo rizika yra panaši, kaip ir tų, kurie visai negeria,
Tai rodo, kad saikingas alkoholio vartojimas neduoda jokios naudos ilgaamžiškumui.
Saikingu alkoholio vartojimu laikytas 1–14 standartinių alkoholio vienetų suvartojimas per savaitę.
Mokslininkai pastebėjo, kad mažiau patikimi buvo tie tyrimai, kurie įtraukė daugiau vyresnio amžiaus asmenų, o žmones, kurie anksčiau gėrė alkoholį, bet jo atsisakė ydingai priskyrė abstinentams.
Taigi, tokie tyrimai neatsižvelgdavo į ankstesnius įpročius, o tai iškreipdavo bendrą paveikslą. Teiginiai apie alkoholio naudą sveikatai buvo paremti tuo, kad buvę alkoholikai gyvena trumpiau nei saikingi jo vartotojai.
Mokslininkai priėjo išvados, kad akivaizdūs tyrimų trūkumai galėjo lemti teiginių apie saikingo alkoholio vartojimo naudą ilgaamžiškumui atsiradimą.
Šališkumai, vyraujantys prastesnės kokybės tyrimuose, gali iškreipti visuomenės supratimą apie alkoholio keliamą pavojų sveikatai.
PSO: nėra saugaus alkoholio kiekio
„Daugėja įrodymų, kad saikingas alkoholio vartojimas reikšmingai nepailgina gyvenimo trukmės ir gali kelti pavojų sveikatai, įskaitant padidėjusią riziką susirgti vėžiu, širdies ir neurodegeneracinėmis ligomis“, – teigė aptartos analizės rengime nedalyvavęs Čikagoje įsikūrusio Rusho universiteto (JAV) gydytojas, mokslininkas Thomasas M. Hollandas.
Jis prabrėžė, kad nė viena įtakinga sveikatos organizacija niekada nepatvirtino, jog alkoholio vartojimas tam tikrais kiekiais gali būti nekenksmingas.
2023 m. pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad „kai kalbama apie alkoholio vartojimą, nėra saugaus kiekio, kuris neturėtų įtakos sveikatai“.
Reikia visiškai atsisakyti alkoholio?
Specialistai pabrėžė, kad ginčai apie alkoholio poveikį sveikatai sukėlė painiavą.
Kadangi moksliniai tyrimai vis dažniau pabrėžia su saikingu alkoholio vartojimu susijusį neigiamą poveikį ir reikšmingos naudos nebuvimą, ekspertai iš tiesų pasisako už gyvenimą be alkoholio tuo metu, kai įvairiose šalyse stiprėja blaivybės judėjimai.
2023 m. Kanadoje pristatytos naujos rekomendacijos dėl alkoholio vartojimo. Apibrėžta nauja „mažo pavojaus“ riba – du standartiniai alkoholiniai vienetai per savaitę.
Manoma, kad 2025 m. JAV bus pristatytos griežtesnės rekomendacijos dėl alkoholio vartojimo.
Tačiau, pasak specialistų, gydytojai jau dabar turėtų aktyviau pacientams pasakoti apie alkoholio daromą žalą sveikatai.
„Gydytojams šis tyrimas rodo, kad reikia kritiškai vertinti alkoholio vartojimo tyrimus ir atsargiai pasisakyti už bet kokį alkoholio vartojimą, įskaitant saikingą, siekiant naudos sveikatai.
Visuomenei skirtuose pranešimuose turėtų būti pabrėžiama, kad joks alkoholio vartojimo lygis nėra visiškai saugus, nes net ir nedidelis alkoholio kiekis gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių bei progresuojančių neurodegeneracinių ligų, tokių kaip demencija ir išsėtinė sklerozė.“
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
