„Aš visada rekomenduoju leisti organizmui kovoti ir jo neapkrauti. Bloga savijauta turi būti ženklas mažinti apsukas ir leisti imuninei sistemai susitelkti kovai su negalavimų sukėlėju“, – sako BENU vaistininkė Loreta Tamošauskienė.
„Organizmui kovoti su virusais bei kitais ligų sukėlėjais reikia nemažai resursų, tad poilsis čia ypatingai svarbus“, – jai pritaria Vilniaus Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Ineta Marčiukaitytė.
Reikia vengti vietų, kur virusai gali plisti
Anot vaistininkės, pagrindiniai simptomai, tokie, kaip varvanti nosis, gerklės skausmas ar kosulys, dažniausiai yra sukeliami virusų, rečiau – įvairių bakterijų.
„Klaidinga manyti, kad jei karštą vasaros dieną suvalgysi šaltų ledų, tai kitą dieną būtent dėl to skaudės gerklę, arba, jei po maudynių jūroje išsileisi plaukus išdžiūti vėjyje, tai kitą dieną būtinai sirgsi“, – teigia L. Tamošauskienė.
Pasak specialistės, sveikatai pavojingos yra vietos, kuriose virusai gali laisvai plisti, pavyzdžiui, dideli žmonių būriai, kuriuose yra nesilaikoma atstumo, ar patalpos, kuriose yra blogai vėdinama, sausa ir daug žmonių.
Pasak Šeškinės poliklinikos gydytojos, sunegalavimui įtakos gali turėti dažnai jungiami kondicionieriai ar skersvėjis. Tuomet galima nepajusti, kad per daug atšąla kaklas, galva ir nugara.
„Didelis temperatūros skirtumas silpnina imunitetą, nes organizmas patiria šoką. Dėl to greičiau susergama virusinėmis infekcinėmis ligomis“, – aiškina I. Marčiukaitytė.
Palankios sąlygos virusams plisti yra sausas, blogai ventiliuojamas oras, dėl kondicionierių išdžiūvusios nosies, burnos gleivinės, per mažas skysčių vartojimas bei didesnis skysčių netekimas karštu metu. Be to, sveikatos būklei turi įtakos ir imunitetas, nes vasarą yra mažiau miegama, mažiau laikomasi sveikos mitybos principų.
Savigyda nereikėtų užsiimti per ilgai
Šeškinės poliklinikos medikės teigimu, tokio pobūdžio susirgimams būdinga pakilusi temperatūra, galvos skausmas, prakaitavimas, sloga, kosulys ir krūtinės skausmas, kuomet giliai įkvepiama ar judama. Dažniausiai susergama ausų uždegimu, faringitu, sinusitu, tarpšonkauline neuralgija, bet gali išsivystyti ir plaučių uždegimas.
„Vos prasidėjus negalavimams, tikrai pakanka vaistininko konsultacijos. Vaistininkas, įvertinęs situaciją, gali patarti kreiptis į gydytoją. Be abejo, itin aukšta temperatūra, trunkanti daugiau nei 4–5 dienas, stiprus vėmimas, viduriavimas su aukšta temperatūra, stiprūs pilvo skausmai, lydimi aukštos temperatūros, vėmimų, užsitęsęs (ilgesnis nei 2 savaičių) ir sunkėjantis kosulys, neaiškios kilmės gausūs bėrimai yra ženklai, kad greičiausiai reikia kreiptis į gydytoją. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų, jei po gydymosi savaitės simptomai ne silpsta, o stiprėja, atsiranda naujų simptomų, o savijauta blogėja“, – antrina vaistininkė.
Visgi, pasak L. Tamošauskienės, lėtinį susirgimą gali diagnozuoti tik gydytojas, nes net ir mėnesį trunkanti sloga ar iki mėnesio trunkantis kosulys dar nereiškia itin rimtų problemų. Iš kitos pusės, savigyda irgi nereikėtų užsiimti per ilgai, visados derėtų pasitarti su vaistininku.
Svarbu ilsėtis ir vėdinti patalpas
Jei jau nepavyko išvengti susirgimo, specialisčių teigimu, svarbiausia skirti pakankamai laiko poilsiui ir neskubėti grįžti į darbą.
„Virusai yra platinami oro lašeliniu būdu, todėl į darbą, susibūrimo vietas derėtų eiti tik pasveikus“, – tikina L. Tamošauskienė.
Taip pat tokiu atveju reikėtų vartoti daug skysčių, plauti nosį, drėkinti gleivines, skirti laiko miegui, mažinti stresą, valgyti vitaminingą maistą (šviežius vaisius, daržoves, uogas), o jei simptomai labai vargina, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, vartoti simptomų malšinimui skirtus vaistinius preparatus.
Norint išvengti peršalimo, reikėtų ne tik užtikrinti tinkamą patalpų drėgmę ir vėdinimą, tačiau ir neperšaldyti patalpos, t. y., palaikyti 22–23 laipsnių temperatūrą, vengti tiesioginio šalto oro pūtimo, gerti daugiau nešalto, kambario temperatūros vandens, nepadauginti ledų.
