„Pagrindinė ir bene daugiausia dėmesio sulaukusi žinia buvo ta, kad mokslininkai ar ilgaamžiškumo entuziastai jau gali ne tik sustabdyti savo biologinį (ne chronologinį) amžių, bet ir jį atsukti. Ir tai jau ne mitas ar fantastinis filmas – tik klausimas, kada savo biologinį laikrodį pradėsime stabdyti mes visi“, – sako Aistė Pranukevičienė.
Apie tai, pasak jos, kalbėjo ir savo pavyzdį rodė konferencijos organizatorius, vienas žymiausių Jungtinės Karalystės biohakerių Timas Gray.
Ir tam, konferencijoje girdėtą medžiagą apibendrina Aistė Pranukevičienė, įtakos turi begalė veiksnių: mityba, sportas, miego kokybė, pakankamas vandens kiekis organizme, pakankama saulės šviesa, tinkami socialiniai ryšiai, detoksikacija, subalansuota emocinė būklė. Taip pat, be šių veiksnių, daugelis pranešėjų pabrėžė ir minčių svarbą bei jų poveikį sveikatai.
Pasaulyje žinomas pranešėjas, unikalią atmintį turintis Jimas Kwikas dalijosi, jog mintimis galime gydyti save ir gerokai pagerinti fizines galimybes. Kaip pavyzdį, visai salei jis pateikė pratimą: kaip, pasitelkus vien savo minčių galią, pasukti ranką atgal labiau nei pirmą kartą, tiesiog tai darant be papildomai sutelkto dėmesio.
Taip pat buvo kalbama ir apie mitybos svarbą, ypač teigiamai pranešėjai atsiliepė apie protarpinį badavimą, pabrėžė, kaip svarbu yra auginti raumenų masę bei didinti jėgą.
Judėjimas – vienas svarbiausių dalykų, galinčių prailginti kokybišką gyvenimą
A. Pranukevičienei ypač įsiminė biologo, funkcinės medicinos eksperto bei mitybos specialisto Mike’o Mutzel’io teiginys, jog judėjimo įtaka žmogaus fizinei sveikatai ir bendrai energijai turi didžiulę įtaką.
„Nors šiandien daug dėmesio skiriame riebalinei masei ir jos matavimui, norint turėti jėgų funkcionuoti garbiame amžiuje, daug svarbiau užtikrinti pakankamą raumenų masę ir jėgą. Patariama nusistatyti ir kasmet stebėti savo biožymenis: kiek galime padaryti atsispaudimų, prisitraukimų, kiek turime jėgos ir pan. Specialistas pataria sportuoti per vieną pratimą judinant mažiausiai 2 sąnarius – pratimai turi būti kompleksiniai, kai dirba daugiau raumenų grupių, tokie, pavyzdžiui, yra atsispaudimai.“
Pasak Mike’o Mutzel’io, nors gal daugeliui atrodo smulkmena, tačiau tarp 5 000 ir 8 000 žingsnių per dieną yra esminis skirtumas – didesnis žingsnių skaičius labai sumažina mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Neturint laiko ilgoms treniruotėms, puikiai tinka mankštos sprintai – bent kelios minutės kas kelias valandas itin didelio intensyvumo pratimų labai pagerina širdies raumens veiklą.
Mitybos svarba ir uždegiminių procesų bei gliukozės lygio kraujyje stebėjimai
Pasak A. Pranukevičienės konferencijoje buvo pabrėžiama taisyklingos mitybos svarba, buvo giliau žvelgiama į ląstelės veiklą, jos atsinaujinimo procesus bei detoksikaciją, uždegiminių rodiklių ir gliukozės lygio kraujyje stebėjimą.
„Uždegimo atsiradimo organizme priežasčių gali būti daug – glikacija, oksidacija, sunkieji metalai, teršalai, detoksikacijos proceso sutrikimai ir kt., kai kūnas pradeda senti greičiau (angl. inflamm-aging). „Health Optimisation Summit“ konferencijoje dėmesys buvo skiriamas detoksikacijos procesams, ląstelės atsinaujinimui. Vienas gerųjų pavyzdžių – sauna arba infraraudonųjų spindulių pirtis. Reguliaraus lankymosi jose nauda jau įrodyta moksliškai.
Taip pat atliekama nemažai mokslinių tyrimų apie naujus maistinius ingredientus, tačiau, pasak Johanneso Weisso, šiandien kiekvienas galime prisidėti prie mitochondrijų (ląstelių dalis, turinti daug įtakos mūsų sveikatai) atsinaujinimo kasdien vartodami magnio papildus.
„Gliukozės lygis ir individualūs jos koncentracijos matavimai kraujyje – taip pat vis plačiau nagrinėjama tema, – apibendrina girdėtą informaciją A. Pranukevičienė. – Vis daugiau kalbama apie tai, kad žmogus galės vertinti savo gliukozės indeksą ir žinoti, kokį poveikį jo gliukozės lygiui kraujyje daro vienas ar kitas produktas.
Pasak pranešėjo Dr. James’o McCarter’io, mokslinių tyrimų metu pastebėta, jog tie patys produktai skirtingiems žmonėms gali turėti visiškai kitokį gliukozės šuolį, o ką jau kalbėti apie tai, kad skirtingas poveikis būtų tą patį produktą vartojant skirtingu metu. Pavyzdžiui, pastebėta, jog tas pats obuolys skirtingiems žmonėms gali turėti visiškai kitokį gliukozės šuolį, taip pat skirtingai organizmas reaguotų, jei jis būtų valgomas kitu laiku.“
„Taip pat konferencijoje ne kartą buvo patvirtinama ir teorija apie valgymo tvarką, kai pirmiausia valgomos daržovės, vėliau baltymai ir galiausiai angliavandeniai. Taip pat norint sumažinti gliukozės šuolius po maisto reikia pasivaikščioti. Kadangi šiandien labai daug suaugusiųjų nežino apie savo atsparumą insulinui ir prediabetinę būklę, ši tema taps vis aktualesnė“, – sakė sveika gyvensena besidominti moteris.
Tyrimų svarba ir tendencijos
Pasak A. Pranukevičienės, Gary’is Brecka, pasaulyje žinomas ekspertas, turintis daugiau nei 20 metų biohakingo ir funkcinės medicinos patirties, kalbėjo apie tyrimų svarbą bei kaip svarbu kiekvienam žinoti, kokių medžiagų organizmui trūksta. Pasak jo, dauguma ligų atsiranda tik dėl tam tikrų medžiagų stygiaus, todėl ateityje jis mato mediciną plačiai atliekančią genetinius tyrimus, kurie padėtų užkirsti kelią lėtinių ligų atsiradimui.
Žinodami tiksliai, kurių maistinių medžiagų negalime įsisavinti, jas galėtume vartoti papildomai ir bioaktyviomis formomis, kurios yra reikalingos organizmui.
„Norint gyventi ilgai ir sveikai, tikrai reikia įdėti nemažai pastangų ir patiems sąmoningai prisiimti atsakomybę už savo sveikatą. Tvarkingas miego ritmas ir meditacija, saulės pasitikimas ryte – nemokami, nedaug pastangų reikalaujančios veiklos, kurių gali imtis kiekvienas. Visgi svarbiausia – kasdieniai maži žingsniai, disciplina, sveiki socialiniai ryšiai ir pozityvus nusiteikimas“, – turimas žinias ir konferencijoje girdėtas naujas mintis apibendrino A. Pranukevičienė.
