„Kad ir kaip stengiamės vasarą saugotis vabzdžių, tai padaryti yra sudėtinga. Pastaruoju metu vaistinėse sulaukiame vis daugiau pacientų, kurie skundžiasi uodų ar mašalų įkandimais, niežėjimu, daliai žmonių pasireiškia ir nedidelė alerginė reakcija.
Suskaičiavome, kad gegužės pradžioje, atšilus orams ir atsibudus vabzdžiams, tiek apsaugos priemonių, tiek ypatingai preparatų po įkandimų, poreikis šiai dienai išaugo apie 20 proc. daugiau, o lyginant su praėjusiais metais, tuo pačiu laikotarpiu, beveik 60 proc..
Be abejo tai priklauso ir nuo tuo metu vyraujančios temperatūros, bet pastebime, kad ir gyventojai vis daugiau dėmesio skiria ne tik profilaktikai nuo kandančių vabzdžių, bet ir diskomforto mažinimui po savaitgalių“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.
Kaip ištverti niežėjimą?
Vaistininkė pastebi, kad dažniausiai žmonės nukenčia nuo uodų ir mašalų, kiek retesni – aklių ar gylių įgėlimai. Įkandus uodui, oda parausta, gali patinti, atsiranda įvairaus intensyvumo niežėjimas, kuris priklauso nuo žmogaus jautrumo ir kitų individualių organizmo savybių.
Sukandus mašalams, skausmas ir niežulys būna didesnis, labiau erzinantis, ilgiau nepraeina, todėl žmonės, ypatingai – maži vaikai, linkę nusidraskyti odą net iki kraujo.
„Į vabzdžių įkandimą organizmas gali sureaguoti skirtingai. Normali ir dažniausiai pasitaikanti reakcija yra skausmas, odos paraudimas, niežėjimas įkandimo vietoje.
Kiek rečiau pasitaiko, kad patinsta ne tik įkandimo vieta, bet ir didesnis plotas aplinkui. Alergiškiems žmonėms gali pasireikšti alerginė reakcija: gausus niežtintis bėrimas, pasunkėjęs kvėpavimas, galvos svaigimas, pykinimas ir panašiai. Tokiu atveju būtina nedelsti ir kreiptis į medikus“, – pataria R. Truncė.
Bene labiausiai erzinantis pojūtis, įkandus uodui, mašalui ar kitam vabzdžiui, yra odos niežėjimas, kurį retas ištveria nesikasydamas. Pašnekovė perspėja, kad nors susivaldyti sunku, reikia žinoti, jog kasymasis niežėjimą ne sumažina, o dar labiau sustiprina. Be to, stipriai nusikasius atsiranda žaizdelės, į jas gali patekti nešvarumų ir kilti infekcija.
Jei niežulio negalite kentėti, vaistininkė pataria geriau įkandimo vietą ne draskyti ar kasyti, o paplekšnoti – laikinas poveikis bus toks pats, niežėjimas tarsi sumažės, tačiau taip išvengsime odos nudraskymų ir žaizdelių atsiradimo.
„Veiksmingos yra ir vaistinėje įsigytos antihistamininės priemonės, malšinančios niežulį bei patinimą. Neturint tokios priemonės po ranka, galima niežtinčią vietą patrinti svogūnu ar svogūno laiško vidine puse, citrinos griežinėliu, patepti skiestu actu.
Ledukai, šaltas vanduo, metalinis ar stiklinis indas padės numalšinti niežulį ar skausmą įkandimo vietoje. Panašiai veikia ir ant odos tepamas spiritas – jis garuoja ir vėsina odą bei slopina niežulį, tuo pačiu dar ir dezinfekuodamas“, – aiškina R. Truncė.
Alergiškiems žmonėms, linkusiems į patinimus, po vabzdžių įkandimo ji rekomenduoja profilaktiškai išgerti nereceptinį vaistą nuo alergijos.
Uodai nemėgsta aštrių kvapų
Pasak vaistininkės, vertėtų tinkamai pasiruošti ir galimiems susidūrimams su geliančiais bei kandančiais vabzdžiais, nes juos atbaidančių priemonių yra tikrai veiksmingų.
„Pati pirmoji ir svarbiausia apsauga – tinkama apranga. Tamsios spalvos traukia uodus, tad geriau rinkitės šviesius, sintetinio audinio drabužius, nes medvilninius ir lininius audinius uodams lengviau „perkąsti“. Taip pat reikia žinoti, kad uodai nemėgsta aštrių kvapų, todėl galima pasitepti natūraliais eteriniais pipirmėčių, citrinžolių, gvazdikėlių aliejais ar jų mišiniu“, – vardija ji.
Vabzdžius atbaidančią priemonę galima pasigaminti ir iš maltos kavos. R. Truncė sako, kad tam tereikia karščiui atspariame indelyje padeginti 2–3 valgomuosius šaukštus maltos kavos – smilkdama ji puikiai atbaido uodus. Norint sustiprinti poveikį, galima įmaišyti maltų gvazdikėlių, mat jų kvapo uodai tiesiog negali pakęsti.
Renkantis cheminius repelentus, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis, ypač tuo atveju, jei esate linkę į alergines reakcijas. Cheminius repelentus būtina naudoti atsargiai, kad nepatektų į gleivines, akis ar burną, todėl geriau ne purkšti juos aplink galvą, o įsipurkšti šiek tiek į delną ir patepti kaklą ar už ausų.
