Kaip atpažinti, kad žaizda supūliavo?
Vaistininkė A. Krušnienė įvardija, kad žaizda supūliuoja dėl į ją patekusių bakterijų. Į jas sureaguoja organizmo imuninė sistema, kuri stengiasi iš kūno pašalinti visus nešvarumus, todėl susidaro pūliais vadinamas skystis. Jis yra sudarytas iš mirusių baltųjų kraujo kūnelių, bakterijų bei negyvų audinių.
„Pirmasis infekuotos žaizdos požymis ir yra pūlių susidarymas – jie gali būti balkšvi, geltoni ar žalsvi. Žaizda taip pat parausta, atsiranda patinimas, jautrumas, pažeista vieta skleidžia nemalonų kvapą, gali būti jaučiamas ir skausmas.
Jei aplink nėra piktvočių, galima naudoti dezinfekcinius tepalus ar purškalus, taip pat skausmą ir uždegimą mažinančius antibakterinius tepalus, kuriuose būtų pūlinio mazgelio (geluonies) brendimą bei atsiskyrimą nuo sveikų audinių skatinančių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, joduoto povidono ar oktenidino dihidrochlorido, fenoksietanolio.
Jei nežinote, koks tepalas ar kita priemonė būtų veiksmingiausia individualiu atveju, vertėtų apsilankyti pas gydytoją ar vaistininką ir pasikonsultuoti dėl tinkamiausios priemonės parinkimo“, – sako A. Krušnienė pridurdama, kad žaizdą taip pat reikėtų pertvarstyti steriliu tvarsčiu kasdien, kad būtų kuo labiau sumažinama infekcijos rizika.
Kodėl negalima patiems bandyti spausti pūlių?
Anot vaistininkės, nemaža dalis visuomenės vis dar mano, kad greičiausias būdas išvalyti žaizdą nuo pūlių ir leisti jai užgyti yra fizinis pūlių pašalinimas juos išspaudžiant. Deja, A. Krušnienė įsitikinusi, kad taip galime padaryti tik dar daugiau žalos – galima sukelti infekcijos plitimą ir net gilesnių audinių pažaidą.
„Bandant patiems spausti pūlius, galite labai lengvai pabloginti situaciją. Namuose dažniausiai nėra tinkamų sąlygų sterilumui užtikrinti, todėl išauga dar sunkesnės infekcijos rizika. Taip pat, spaudžiant pūlius, bakterijos gali išplisti į kitus audinius bei kraują, sukeldamos rimtas komplikacijas. Negana to, spaudimas gali sukelti audinių pažeidimus, kraujosruvas ir taip apsunkinti gijimo procesą“, – pasakoja vaistininkė.
Kai kuriais atvejais, pasak A. Krušnienės, jei infekcija paveikia ir gilesnius audinius ar plinta į organizmą, žmogus pradeda karščiuoti, skauda raumenis, atsiranda šaltkrėtis, pažeista vieta įsitempia, tampa dar labiau skausminga.
Tokiu atveju reikėtų apsilankyti pas gydytoją, kuris gali paskirti vietiškai tepamus arba net geriamus antibiotikus, parinkti tolimesnį gydymo procesą ar kai kuriais atvejais, pašalinti pūlinius intervenciniu būdu.
Nesiimant veiksmų, pasekmės gali būti rimtos
Vaistininkė pabrėžia, kad jei žaizda didelė, neparodžius jos gydytojui ir nesiimant atitinkamų priemonių, galima sau rimtai pakenkti. Ypač tada, jei sergama lėtinėmis ligomis, nusilpus imuninei sistemai ar trūkstant įvairių vitaminų bei mineralų.
„Nesiimant atitinkamų veiksmų infekcijai gydyti, gali kilti rimtos komplikacijos, pavyzdžiui, išsivystyti lėtinis uždegimas, kuris gerokai sulėtina gijimą ir padidina dar didesnės infekcijos riziką, kadangi žaizda ilgą laiką būna atvira ir nesugijusi. Taip pat atsiranda absceso susidarymo tikimybė, tai – pūlių kaupimasis gilesniuose audiniuose, kuris gali pareikalauti net chirurginio įsikišimo ar gydymo ligoninėje.
Blogiausia, kas gali nutikti – infekcija gali plisti į kraują bei paveikti visą organizmą, sukeldama sepsį. Pastarasis, nors ir retais atvejais, tačiau gali turėti tragiškų pasekmių“, – priduria vaistininkė A. Krušnienė.
Pasak jos, susižeidus yra labai svarbu pasirūpinti žaizda tinkamai ir kuo labiau sumažinti sąlyčio su bakterijomis riziką. Jei pastebima, kad žaizda sunkiau gyja, nesusidaro šašas, pažeistos vietos kraštai keičia spalvą, tinsta – būtina pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju.
