Deja, ekspertų teigimu, beveik 70 proc. žmonių, pasveikusių po apatinės nugaros dalies skausmo epizodo, po metų skausmas pasikartoja.
Tačiau naujas tyrimas atskleidė, kad yra paprastas ir nemokamas būdas išvengti nugaros skausmo, ar bent jau jį atitolinti.
Pastebėta, kad tyrimo dalyviams, kurie reguliariai vaikščiojo, nugaros skausmas negrįžo beveik dvigubai ilgiau nei tiems, kurie buvo mažiau judrūs.
„Ėjimas pėsčiomis yra nebrangi, plačiai prieinama ir paprasta mankšta, kuria gali užsiimti beveik kiekvienas, nepriklausomai nuo geografinės padėties, amžiaus ar socialinės ir ekonominės padėties“, – teigė vyresnysis tyrimo autorius ir Makvario universiteto Sidnėjuje profesorius Markas Hancockas.
Reikia bent 30 minučių
Šią savaitę žurnale „The Lancet“ paskelbtame tyrime dalyvavo 701 suaugęs australas, daugiausia 50-ies metų amžiaus moterys, neseniai atsigavusios po apatinės nugaros dalies skausmo, kuris sutrikdė jų gebėjimą atlikti kasdienę veiklą.
Kiekvienas asmuo atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes. Vieniems nebuvo taikoma jokia intervencija, o kiti kitiems priskirta individualizuota vaikščiojimo ir mokymų programa.
Intervencinės grupės narių buvo paprašyta 6 mėnesiu laikotarpyje penkis kartus per savaitę vaikščioti po 30 minučių, atsižvelgiant į amžių, fizinį pajėgumą ir individualius pageidavimus. Jie taip pat galėjo bėgioti.
„Dauguma šios tyrimo dalyvių grupės žmonių vaikščiojo 3–5 dienas per savaitę, iš viso vidutiniškai 130 minučių“, – nurodė M.Hancockas.
Dalyvių buvo paprašyta nešioti žingsniamačius ir pildyti vaikščiojimo dienoraštį. Po trijų programos mėnesių jie taip pat nešiojo akselerometrą, kuris objektyviai matavo kasdienį žingsnių skaičių ir spartaus ėjimo ar kitokio fizinio aktyvumo kiekį.
Be to, per šešis programos mėnesius buvo surengtos šešios fizioterapeuto vedamos edukacinės sesijos. Finansiškai tai labiau apsimoka, nei skaudančios nugaros gydymas, paaiškino M.Hancockas.
Ekonomiškai efektyvi intervencija
Tyrėjai apskaičiavo, kad vaikščiojimo programa davė ir ekonominės naudos. Tai padeda sumažinti nedarbingumo dienų skaičių, rečiau reikia lankytis pas gydytojus.
„Anksčiau nagrinėtos fiziniais pratimais pagrįstos intervencinės priemonės, skirtos nugaros skausmui išvengti, paprastai yra grupinės, joms reikia griežtos klinikinės priežiūros ir brangios įrangos, todėl jos daugumai pacientų yra daug mažiau prieinamos“, – paaiškino pagrindinė tyrimo autorė Natasha Pocovi, Makvario universitete atlikusi podoktorantūros stažuotę.
„Mūsų tyrimas parodė, kad ėjimas – veiksminga ir prieinama mankštos priemonė – gali būti sėkmingai įgyvendinama daug didesniu mastu nei kitos fizinių treniruočių formos“, pridūrė tyrėja.
Kodėl ėjimas naudingas kūnui?
Ekspertai pažymi, kad sėdėjimo poza nėra palanki nugarai, o vaikščiojimas pagerina bendrą kraujotaką ir kraujotaką į nugaros raumenis. Judėjimas taip pat padeda geriau cirkuliuoti sąnarių, įskaitant stuburo, skysčiams.
Vaikščiojimas pagerina medžiagų apykaitą ir sudeginamų kalorijų kiekį. Dėl fizinio aktyvumo kritęs svoris gali reikšti mažesnę apkrovą nugarai ir kojoms bei taip užtikrinti geresnę stuburo būklę. Spartus pasivaikščiojimas taip pat stiprina pagrindinius raumenis aplink stuburą ir kojose, kurie gali pagerinti laikyseną ir suteikti patikimesnę atramą stuburui.
Vaikščiojimas taip pat didina raumenų ištvermę, todėl mažina raumenų nuovargio ir traumų riziką.
Vaikščiojimas didina kaulų tankį, apsaugo nuo traumų ir skatina endorfinų – natūralių geros savijautos hormonų, mažinančių skausmą ir stresą – išsiskyrimą. Pastebėta, kad mažo intensyvumo fizinis aktyvumas gali palengvinti depresijos simptomus.
Patartina pasirūpinti patogia avalyne, rinktis įvairų pasivaikščiojimą atstumą ir tempą. Pravartu į fizinio aktyvumą planą įtraukti tempimo pratimus ir kelis kartus per savaitę pakilnoti svorius.
Parengta pagal CNN inf.
