Ultravioletiniai spinduliai – įvairiausių odos problemų sukėlėjai
„Biofirst“ klinikos gydytojos dermatovenerologės, medicinos mokslų daktarės Jurgitos Karčiauskienės teigimu, nors ultravioletinių (UV) spindulių poveikio nereikėtų vertinti vien neigiamai (veikiant UV spinduliams odoje gaminamas vitaminas D, slopinami odos uždegimai), visgi vasarą jų derėtų pasisaugoti.
„UV spinduliai odoje skatina melanocitų veiklą, tuomet gaminama daugiau melanino. Jis ne tik sudaro sąlygas odai patamsėti, bet ir saugo odą nuo žalingo UV spindulių poveikio, neleidžia jiems skverbtis giliau į odą. Svarbu nepamiršti, kad dėl to gali sutrikti melanocitų dauginimasis ir susidaryti apgamai, piktybinis, su melanocitais susijęs, auglys – melanoma“, – sako dermatovenerologė.
Be to, ilgainiui dėl UV spindulių skatinamo oksidacinio streso ir susidarančių laisvųjų radikalų, gali būti pažeistos ir kitos odos ląstelės, o tai jau gresia ikivėžiniais odos dariniais.
„UV spinduliai pažeidžia odos barjerą, spartina odos senėjimą, sukelia nudegimus, skatina odos hiperpigmentaciją, slopina odos imunitetą, provokuoja odos infekcijas“, – neigiamas pasekmes vardina J. Karčiauskienė.
Svarbiausia – tinkamai naudoti apsaugos priemones
Kaip teigia BENU vaistininkė Loreta Tamošauskienė, norint apsisaugoti nuo žalingo saulės poveikio, reikėtų tinkamai pasirinkti ir naudoti priemones su ne mažesniu nei SPF 30 filtru, nesimėgauti saulės voniomis tuomet, kai saulė yra kaitriausia, vartoti pakankamai skysčių, dėvėti tinkamą aprangą – galvos apdangalą, lengvus, neprigludusius drabužius, dengiančius rankas, kojas, pečius, nugarą.
Be to, pasak L. Tamošauskienės, reikėtų žinoti, kaip tinkamai paskirstyti apsaugines priemones nuo saulės ant odos. Vaistininkė išskiria, kad viena dažniausių klaidų – apsauginės priemonės užtepama per mažai.
„Apsaugine priemone tepamą kūno vietą būtina padengti pilnai. Purškiama priemonė turi būti naudojama po 15 papurškimų kiekvienai kūno daliai. Jei naudojamas kremas ar losjonas, veidui ir kaklui priemonės reikėtų išspausti ant trijų rankos pirštų per visą jų ilgį. Jei tepamas tik veidas – kremo išspauskite ant rodomojo ir didžiojo pirštų ir tolygiai paskirstykite ant odos“, – aiškina vaistininkė.
Taip pat, anot L. Tamošauskienės, svarbu nepamiršti pasitepti priemone kas 2–3 valandas, pakartotinai naudoti priemonę po maudynių ar aktyvių užsiėmimų.
Nudegimams svarbus tinkamas drėkinimas
„Dažniausiai saulė sukelia pirmo laipsnio paviršinį odos epidermio nudegimą. Jis pasireiškia paraudimu, perštėjimu, odos išsausėjimu. Jo metu pūslių nėra, tad dažniausiai medikų pagalbos nereikia. Jei jaučiamasi prastai, skauda galvą, pykina, visada reikia pagalvoti apie galimą saulės smūgį. Tuomet jau būtina kreiptis į gydytoją“, – teigia medikė.
Pasak vaistininkės, nudegimams labai padeda odos drėkinimas, maitinimas kremais, losjonais, įvairias serumais ar kaukėmis. Specialistė pataria nudegimo atveju rinktis priemones su alavijo ekstraktu, pantenoliu, purškiamas priemones, putas, terminio vandens aerozolius. Taip pat svarbu nepamiršti drėkinti paakių, akių vokų, lūpų, galvos odos bei gerti daug skysčių.
Specialistė įspėja, kad jokiu būdu negalima tepti nudegusių odos vietų aliejais, taukais, riebiais tepalais, nes taip galima netyčiomis padidinti nudegimo laipsnį. Jau geriau, anot L. Tamošauskienės, įsigyti priemonių nudegimo žaizdoms gydyti, hidrokoloidinių gelių, antiseptinių gelių, kurie palaikys drėgmę žaizdoje, veiks antibakteriškai, skatins gijimą, mažins skausmą ir randų susidarymo riziką. Taip pat galima naudoti neprilimpančių tvarsčių su sidabro jonais, žaizdų plovimo skysčių.
Jei jau ant kūno atsirado pūslių, ypač jei jomis pažeista daugiau nei 20 proc. kūno paviršiaus, galima įtarti antro laipsnio nudegimą ir tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją. Į medikus rekomenduotina kreiptis ir jei iš pūslių po kelių dienų ima bėgti neskaidrus gelsvas skystis, nes tai – odos infekcijos simptomas.
Kūnas į kiekvieno vabzdžio įgėlimą reaguoja skirtingai
Tuo tarpu vabzdžių įgėlimai žmones veikia skirtingai, priklausomai nuo vabzdžio, tačiau į juos taip pat nereikėtų žiūrėti atmestinai.
„Kai kurie vabzdžiai sukelia stiprų atsaką, pavyzdžiui, bitės, širšės, musės kandikės. Kartais gali kilti ir sisteminis organizmo atsakas, net anafilaksija. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Kitu atveju vabzdžio įgėlimas gali praeiti savaime“, – teigia J. Karčiauskienė.
Medikė dalijasi, jog įgeltą vietą būtų pravartu šaldyti. Jei vabzdys įgėlė į koją, ją galima palaikyti 45 laipsnių kampu, nes tai sumažins tinimą. Jei niežėjimas labai stiprus, galima 1–2 savaites vartoti antihistamininius vaistus, kurie slopina alerginį organizmo atsaką.
Tam pritaria ir vaistininkė, rekomenduojanti antihistamininius vaistus kaip efektyviausią priemonę įgėlimo atveju.
„Šie preparatai, priklausomai nuo formos, mažina histamino (biologiškai aktyvios medžiagos, dalyvaujančios alerginėse reakcijose) prisijungimą prie histamino receptorių audiniuose, taip slopinant alerginės reakcijos greitį, sukeliamus simptomus, skaido jau išsiskyrusį laisvą histaminą ir mažina paraudimą, patinimą bei niežulį. Esant stipriai alerginei reakcijai su sukietėjusiais, karščiuojančiais, skaudančias įkandimų plotais ar daugybiniams vabzdžių įgėlimams, veiksmingas yra ir hidrokortizono gelio preparatas, stipriai mažinantis uždegiminius procesus odoje bei skausmą“, – teigė L. Tamošauskienė.
Įgėlimams vaistininkė taip pat rekomenduoja priemones su alijošiumi, pantenoliu, nereceptines priemones, skirtas vabzdžių įgėlimams raminti. Siekiant, kad įgėlimo vietose neliktų randų, specialistė siūlo tiesiog neliesti įgėlimo vietos, jos nekrapštyti ir nekasyti, be to svarbu, kad pažeistos vietos nespaustų drabužiai ar avalynė. Tuomet problemų pavyks išvengti.
Jeigu vis dėlto įgėlimo vietą pasikrapštėte ar nukasėte, jei bėga gelsvas skystis ar įgėlimo vietą pradėjo skaudėti, kreipkitės į gydytoją.
