Kopenhagos universiteto tyrėjai aiškinosi, kaip urolitinas A gali padėti gydyti Alzheimerio ligą. Atlikę eksperimentus su pelėmis jie pastebėjo, kad ši medžiaga gali veiksmingai iš smegenų pašalinti silpnas mitochondrijas. Gautus rezultatus danų tyrėjai paskelbė žurnale „Alzheimer’s & Dementia“.
Granatų sėklose ir žievelėje ypač gausu polifenolinių junginių, kurie gali būti paversti urolitinu A.
Mokslininkai anksčiau nustatė, kad tam tikra molekulė, vadinamasis NAD papildas, atlieka svarbų vaidmenį sergant neurodegeneracinėmis ligomis, pavyzdžiui, Alzheimeriu arba Parkinsonu, nes padeda pašalinti iš smegenų pažeistas mitochondrijas.
Pastebėta, kad sergant šiomis ligomis kaupiasi nusilpusios mitochondrijos, kurios apsunkina smegenų darbą. Remiantis mokslininkų iškelta teorija, jei pavyks suaktyvinti mitochondrijų pašalinimą, bus pastebėtas teigiamas poveikis smegenims.
Kopenhagos universiteto tyrėjų surinkti duomenys parodė, kad urolitinas A pašalina silpnas mitochondrijas iš smegenų taip pat efektyviai, kaip ir NAD papildai. Tačiau mokslininkai nežino, kokio kiekio šios medžiagos reikia atminčiai pagerinti ir Alzheimerio ligos bei demencijos simptomams sušvelninti.
Todėl niekas neskubės siūlyti urolitino A maisto papildų Alzheimerio liga sergantiems pacientams.
Naudingi vaisiai ir uogos
Kai organizmas geriau atsikrato pažeistų ląstelių, pagerėja sveikų gamyba ir sumažėja kenksmingos uždegiminės reakcijos, sako registruota dietologė Melissa Prest.
„Tyrimas su gyvūnais parodė, kad papildomai vartojamas urolitinas A sumažino apnašų susidarymą smegenyse, todėl pagerėjo atmintis ir gebėjimas mokytis“, – priduria ji.
Nors nauji duomenys yra daug žadantys, dar būtina įrodyti panašų poveikį žmonėms.
Pasak M.Prest, geriausias būdas gauti daugiau urolitino A – valgyti maisto produktų, kurie skatina jo gamybą organizme. Tam tinka ne tik granatmedžių vaisiai, bet ir graikiniai riešutai, avietės, braškės, migdolai ir pekano riešutai.
Taip pat patartina laikytis sveiko gyvenimo būdo principų – kasnakt miegoti bent 7 valandas, dieną būti fiziškai aktyviam.
Kokia mityba didina Alzheimerio ligos pavojų?
2021 m. duomenimis, Lietuvoje buvo apie 43 tūkst. demencija sergančių žmonių. Dažniausia demencijos forma – Alzheimerio liga.
Tyrimais įrodyta, kad tipiška vakarietiška mityba, kurioje gausu mėsos, sočiųjų riebalų ir itin perdirbtų maisto produktų, didina pavojų susirgti Alzheimerio liga.
Geriausiai nuo Alzheimerio ligos saugo Viduržemio jūros regiono dieta, kuri pasižymi dideliu grūdinių kultūrų, ankštinių ir kitų daržovių, vaisių, riešutų bei žuvies suvartojimu. Nedideliais kiekiais įtraukiama mėsa, kiaušiniai, pieno produktai ir alkoholis.
Špinatai, įvairių rūšių kopūstai, vaisiai ir daržovės, riešutai ir pilnagrūdžiai maisto produktai gali apsaugoti nuo Alzheimerio ligos, nes šiame maiste gausu antioksidantų ir įvairių priešuždegiminių medžiagų.
Verta atminti ir tai, kad Alzheimerio liga prasideda anksčiau nei pasireiškia pirmieji atminties sutrikimai. Kaip pastebi su pacientais bendraujantys medikai, Alzheimerio liga turi keletą specifinių simptomų, kurie atsiranda anksčiau nei skundai dėl atminties. Plačiau apie tai rasite čia.
Parengta pagal „Medical News Today“ ir „Prevention“ inf.
