Rūkymas – viena iš sudėtingiausiai įveikiamų ir labiausiai paplitusių priklausomybių pasaulyje. Cigarečių degimo proceso metu išsiskiriančiose dervose yra virš septyniasdešimt medžiagų, kurios yra mokslo patvirtinti kancerogenai, t.y. vėžį sukeliančios medžiagos, o cigaretėse esantis nikotinas formuoja priklausomybę. Neseniai minėta Pasaulinė diena be tabako priminė, kad, deja, sumažinti rūkančiųjų skaičių šalyje vis dar yra didžiulis iššūkis.
Tarptautinei dienai be tabako skirtoje sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikatos formulė“ buvo diskutuojama apie rūkymo keliamą žalą organizmui, socialinius faktorius, lemiančius šio įpročio eigą, bei būdus, padedančius rūkantiesiems atsikratyti šio žalingo įpročio ar mažinti jo žalą.
Pasak laidoje kalbėjusios Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento (toliau NTAKD) naujosios direktorės, mokslų daktarės Ritos Sketerskienės, Diena be tabako yra puiki proga visiems prisiminti, ką reiškia gyventi aplinkoje be dūmų.
„Pripažinkime, kad tabako dūmas yra kartais ir socialinis elementas, kuris vienija ir kuris tampa pretekstu susitikti ar pakalbėti. Tai akimirka sustojimui, o to tikrai nepaneigsime. Žmonėms nėra taip paprasta atsisakyti tam tikros rutinos.
Ką rodo praktika, kad sveikatos sutrikimai, tas pirmasis skambutis iš gydytojo būna ženklas, kad reikia kažką keisti. Ypač, jei yra norima gyventi sveikai, turėti ilgesnę sveiko gyvenimo trukmę, ir jei nori, kad tavo diagnozuotų ligų sąrašas būtų kuo trumpesnis.
Kalbant apie Dieną be tabako, tai mes turime vieną tikslą – kad jaunoji karta nepradėtų rūkyti arba, jei ir paeksperimentavo, kad neįsitrauktų, o tiems, kurie rūkė – kad jiems būtų suteikta galimybė mesti.“
Vis dėlto mesti rūkyti yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria rūkantieji. Rūkaluose esantis nikotinas pradeda veikti smegenyse esančius neurotransmiterius, susijusius su malonumo pojūčiu.
Tai lengvai į kraujotaką patenkanti medžiaga, prie kurios greitai įprantama. Kaip laidoje aiškino psichologė Monika Kuzminskaitė, tai pagrindinė priežastis, dėl ko nikotinas sukelia pripratimą ir tampa labai sudėtinga atprasti rūkyti.
„Bet kokią medžiagą, kuri sukelia priklausomybę, pašalinti iš savo gyvenimo yra sudėtinga ir jai reikia rasti tinkamus pakaitalus: ir tinkamą bizūną, ir tinkamą meduolį.
Tai bizūnas paprastai būna visos sveikatos priežastys. Tarkim, nenoriu rodyti vaikams blogo pavyzdžio, mano šeima nepritaria rūkymui, jau sergu, nenoriu susirgti, įvairios baimės arba norai nekelti kitiems arba sau pačiam žalos. Teigiamos pusės paprastai būna – geresnė sveikata, noras pinigus leist kitur, noras laiką skirti kitiems užsiėmimams“, – teigė Monika Kuzminskaitė.
Anot psichologės, norint mesti rūkyti taikomos dvi strategijos:
„Pirmasis būdas yra mesti rūkyti iš karto. Vieniems žmonėms yra paprasta nutarti mesti ir nebedaryti to daugiau. Deja, šis metodas ne visiems tinka, nes jis labai sekina, atima daug jėgų ir neišeina jo palaikyti labai ilgą laiką. Kita strategija yra mesti palaipsniui. Ji nereikalauja tiek daug jėgų, ypač, jeigu žmogus turi mažiau impulsyvumo. Jeigu žmogus rūko įprastas cigaretes, jas pakeisti bedūmiais produktais, be abejo, jau yra labai gera linkmė. Tokiu būdu rūkantysis negaus dervų žalos iš cigaretės, bet vis dar gaus nikotino kiekį“, – pasakojo psichologė.
Laidoje taip pat diskutavusi ir šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžė, kad galimas ir palaipsninis metimas rūkyti mažinant žalą.
„Yra rekomendacijos pirmame etape mažinti žalą bent jau pereinant prie mažiau dervų turinčių tabako gaminių – kaitinamojo tabako, elektroninių cigarečių, nikotino pleistrų ar įvairių kramtomų tablečių. Svarbu, kad tiek pacientas ir tiek pats gydytojas surastų, kad tai yra laikinas procesas, kad neatsirastų nutraukimo reiškinių, kurie iš tikrųjų labai greitai grąžina visus rūkančiuosius vėl atgal prie rūkymo. Naudingos yra ir psichologinės paramos grupės, nes priemonių kompleksas visada greičiau suveikia padedant žmogui mesti rūkyti, negu tik pasakymas, kad žmogus turi nutraukti rūkymą ir viskas.“
Gyventojų apklausa atskleidė, jog apie 73 procentus rūkiusių ar rūkančių Lietuvos gyventojų yra mėginę mesti rūkyti – iš jų beveik 39 procentams pavyko. Maždaug tiek pat mėgino mesti, tačiau nesėkmingai, o dar beveik 13 procentų pripažino, kad norėtų pamėginti mesti rūkyti, nors to niekada nėra bandę.
Specialistai pripažįsta, kad atsisakyti rūkymo yra sudėtingas, kantrybės reikalaujantis procesas. Kokie yra valstybės mastu daromi žingsniai, kad žmonės nepradėtų arba mestų rūkyti, laidoje pasakojo NTAKD vadovė, Dr. Rita Sketerskienė.
„Praėjusiais metais LR Seimas priėmė Nacionalinę darbotvarkę dėl narkotikų, tabako ir alkoholio, kurioje yra labai aiškiai pasakyta, kokie yra strateginiai tikslai. Suaugusių gyvenime pirmiausia mes siūlome nerūkymo liniją NERŪKYSIU.LT.
Yra NTAKD kartu su Sveikatos apsaugos ministerija įsteigta nerūkymo linija 1819, kuri tiesiog pradėjo startuoti vasario mėnesį, ir jos tikslas yra sudaryti sąlygas nemokamai paskambinti ir gauti motyvavimo priemonę pradėti metimo procesą. Gegužės mėnesio duomenimis, jau daugiau nei 700 žmonių paskambino į liniją“, – teigė ji.
„Mūsų departamentas taip pat yra atsakingas už socialinių tinklų stebėseną, ir jeigu mes matome, kad yra rūkymą skatinančios reklamos, arba yra prekiaujama nelegaliais produktais, kas yra uždrausta Lietuvoje – tikrai yra į tai reaguojama. Kitas dalykas yra tai, kad su socialiai atsakingais verslais reikia kalbėti, kad būtent tabako pramonė galvotų, kiek ji gali prisidėti“ – pasakojo Dr. R. Sketerskienė.
Ieškoti nemetantiems rūkyti mažiau kenksmingų būdų gauti nikotino ragino ir Pasaulio sveikatos organizacija. Į tai atsižvelgę tabako gamintojai ėmė kurti cigarečių alternatyvas – tokiuose produktuose tabakas nėra deginamas, o tai mažina kenksmingų medžiagų išsiskyrimą.
Visgi, ekspertai sutinka, kad turi būti kompleksiniai būdai užkertant kelią rūkymo priklausomybės problemai.
„Siūlau būti realistais: dirbkime, ką galime padaryti, o ko negalime – ieškokime būdų, kaip teisinėmis priemonėmis pasiekti tą bendrą tikslą. Manau, turi būti ir bendruomenės tolerancija, supratimas, pagalba vienas kitam. Reikia raidos ir socialinės normos, ir priėmimo to, kad nerūkyti yra madinga“, – teigia Dr. Rita Sketerskienė.
„Yra tikrai mano praktikoje daug istorijų, kai yra pavykę pasiekti kartu su pacientu, kad jie mestų rūkyti ir ilgai nerūkytų. Visi šeimos gydytojai esame gavę tokius mokymus, kad per 30 sekundžių galime identifikuoti pacientą, paklausiant arba tiesiog nujaučiant, kad jis rūko, ir pasakyti kelias taisykles, kaip įmanoma mesti, ir kad tai verta laiku padaryti vien tam, kad turėtų žmogus ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą. Galėtų būti gal ir patrauklesnių paprastesnių priemonių, ką mes galėtumėme suteikti pacientui.
Dabar mes realiai tik pasakome žodžiais ir nurodome, į kurį puslapį žmogus gali nueiti. Manyčiau, kad įsitraukimo galėtų būti ir daugiau. Visuomenės sveikatos biurai, kurie aktyviai dirba su visuomene, galėtų kurti artimesnį ryšį su šeimos medicina, bet čia turi būti kompleksinis požiūris“, – sėkmės istorijomis ir būdais į sveikesnį gyvenimą laidoje dalinosi ir šeimos gydytoja Dr. Jurga Dūdienė.
„Sukeliant teigiamas emocijas norimam elgesiui yra didžiausias meduolis pakeisti žalingus įpročius“, – teigė psichologė Monika Kuzminskaitė.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida „Sveikatos formulė – šeštadieniais 10:30 val. tik per Lietuvos ryto televiziją!
