„Pačiam žmogui nelengva atskirti hematomą (kraujosruvą) nuo ponaginės melanomos. Pigmentinis darinys per naktį neatsiranda, pastebėjus tokį – būtina nedelsiant kreiptis į mediką“, – sako gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Melanomą svarbu atpažinti anksti
Ponaginė melanoma gali išsivystyti ant bet kurio – ir rankos, ir kojos – piršto, tačiau dažniausia vėžio pasireiškimo vieta yra nykštys. Ponaginė melanoma priskiriama prie retų vėžio formų, ji įprastai sudaro kelis procentus visų melanomos atvejų, bet nuo šios ligos nėra apsaugotas niekas.
Tikslus ponaginės melanomos atsiradimo mechanizmas nėra iki galo suprastas, tačiau įrodyta, kad odos melanomą gali sukelti nesaugus elgesys saulėje ir ultravioletiniai (UV) spinduliai.
Melanoma – santykinai retas odos vėžys, tačiau didesnis dėmesys šiai ligai skiriamas dėl agresyvaus jos pobūdžio.
„Bazalinė ląstelių karcinoma yra dažniausias odos vėžys, ypač būdingas šviesų odos gymį turintiems žmonėms.
Melanoma labiau paplitusi tarp jaunimo, šio tipo vėžys gali būti ne tik odoje, bet ir išplisti į bet kurį kitą organą, pavyzdžiui, net į smegenų dangalus.
Akcentuojame melanomą, nes nuo jos invazijos gylio priklauso paciento išgyvenamumas. Svarbu melanomą atpažinti kuo greičiau, nes tada galima laiku pradėti veiksmingą gydymą“, – paaiškina prof. dr. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Pas dermatologą – kartą per metus
Pasak jos, kiti odos vėžiai – bazalinė ląstelių karcinoma ir plokščialąstelinė karcinoma – pasižymi tuo, kad lėtesniu metastazavimu, šios ligos lengviau pasiduoda gydymui.
„Bet melanomą pastebėjus pradinėse stadijose tu taip pat gali išgelbėti žmogų. Pirmos stadijos vėžys sėkmingai pašalinamas operaciniu būdu“, – pasakoja profesorė.
Sergamumo melanoma pikas būna 40–60 metų amžiaus tarpsnyje, ši liga labiau būdinga moterims. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 350 naujų susirgimų melanoma, bet sergamumas auga.
Dažniausiai melanomą išduoda apgamas. Medikai aptaria kas mėnesį nuodugniai apžiūrėti visą kūno odą. Ko ieškoti?
Nesimetriško, nelygiais kraštais, nevienodos spalvos, didesnio nei įprasta apgamo. Pastebėjus įtartiną darinį būtina pasirodyti gydytojui. Apskritai, mediko konsultacijai geriausia užsirašyti vieną kartą per metus.
„Jeigu specialistas apžiūri odą, patikrintas turi būti visas kūnas. Tobuliausiai tai daro dermatologai. Tai yra mūsų duona. Jei pastebime pakitusį apgamą, naudojame rankinį dermatoskopą, galime darinį apžiūrėti nuodugniau“, – akcentuoja prof. dr. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Būtina nepamiršti vaikų
Saulėje praleistas ilgas laikas ir patirti nudegimai reiškia išaugusią tikimybę ateityje susirgti melanoma. Ypač svarbu, kad tėvai pasirūpintų vaikų apsauga nuo saulės, nes šiame amžiuje saulės padaryta žala vėlesniais gyvenimo metais gali grįžti bumerangu.
„2–3 stiprūs nudegimai saulėje padidina melanomos išsivystymo riziką. Lygiai taip pat ir nuolatinis deginimasis skatina odos vėžio atsiradimą“, – įspėja prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Melanoma gali susirgti ir tie, kurie didesnę laiko dalį praleidžia gyvendami ir dirbdami patalpose, bet 1 ar 2 kartus per metus atostogauja intensyviai degindamiesi saulėje, taip pat žmonės, kurių odą nuolat veikia saulė sportuojant lauke.
„Jeigu oras šiltesnis nei Lietuvoje, yra rizika nudegti. Kaip taisyklė, žmonės nebūna pasiruošę“, – deramai apsisaugoti nuo šiltų kraštų saulės ragina M.Bylaitė-Bučinskienė.
Profesorė akcentuoja, kad jei žmogaus oda yra natūraliai šviesesne, tuomet ji į saulės spindulius reaguoja jautriau. Tačiau atsargumo priemonių imtis turėtų visi.
Jei nenorite sirgti vėžiu, nepridengtas odos vietas būtina patepti SPF 50+ kremu nuo saulės. To negana visai dienai. Apsauga nusitrina, jei leidžiate laiką prie vandens, maudynės gali ją nuplauti, tad derėtų nepamiršti po 2–3 valandų vėl pasitepti nauju apsauginio kremo sluoksniu.
„Tinkamu kremu nuosekliai pateptas turi būti kiekvienas odos centimetras. Žinoma, ta priemonė gali būti ir purškiama, ir tepama, ir aliejus. Esmės tai nekeičia“, – sako prof. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Tarp 11 ir 16 val. patartina vengti tiesioginių saulės spindulių, leisti laiką paunksmėje, pereiti į tą gatvės pusę, kur krinta pastatų šešėlis. Karštomis dienomis naudokite ne tik SPF apsaugą, bet ir dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, galvos apdangalą bei akinius nuo saulės.
