Tiesa, vien bėgantiems metams šių pokyčių nurašyti negalima. Kolageno gamybą odoje lėtina ir kenksmingas saulės ultravioletinių (UV) spindulių poveikis.
„Kai saulė ūmiai pažeidžia odą, įvyksta uždegimas. Ta pažaida nepasireiškia iš karto, bet ilgainiui vystosi kolageno degradacija ir atsiranda saulės elastozė: oda praranda tamprumą ir elastingumą, drėgmę, įgauna gelsvą atspalvį.
Tai yra žalingas saulės poveikis, skatinantis odos senėjimo pokyčius“, – įspėja gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Šiltasis metų laikotarpis Lietuvoje nėra ilgas – vos keli mėnesiai – bet pasikartojantis neatsargus elgesys saulėje gali rimtai susendinti odą.
Įrudusi oda – be saulės vonių
Saulės paskatintas ankstyvasis odos senėjimas vadinamas fotosenėjimu. Pirmieji pokyčiai pasimato kaklo ir dekoltė srityje. Pasak profesorės, geriausias būdas išvengti fotosenėjimo – naudoti apsaugą nuo saulės. Tai patvirtina ir jos asmeninė patirtis. „Jau daug metų kiekvieną dieną pasitepu SPF kremu. Niekada nesideginu, bet vasarą visada turiu gražią, įrudusią odą“, – sako gydytoja.
Ji pabrėžia, kad apsauginis kremas saulės spindulių 100 proc. neužblokuoja, bet padeda nenudegti, apsaugo nuo odai ypač kenksmingos ir net vėžį galinčios sukelti pažaidos.
Profesorė pastebi, kad taupyti apsauginio kremo nuo saulės neapsimoka. Tikriausiai visiems yra pasitaikę, kad SPF priemonė per vasarą liko nesunaudota, rudenį užkišta į tolimiausią namų kampą, o kitą pavasarį pernykštis buteliukas keliavo į šiukšles.
„Nepamirškite, kad reikia tepti pakankamą kiekį apsauginės priemonės. Keturių asmenų šeimai nusiperka vieną pakuotę ir per visą vasarą nesugeba sunaudoti. Vadinasi, oda gavo per mažai apsaugos.
Europinė rekomendacija – veidui, nosiai, pečiams, sprandui, skalpui, ausims, dekoltė sričiai ir plaštakoms reikia SPF 50+, o likusiam kūnui – bent jau SPF 30“, – paaiškina prof. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Odą saugoti nuo UV spinduliuotės svarbu ne tik dėl grožio. Agresyvia odos vėžio forma – melanoma – Lietuvoje kasmet suserga apie 350 žmonių. Vos keli nudegimai saulėje ženkliai padidina riziką susirgti šia liga.
Vanduo ir natūralūs vitaminai
Profesorė akcentuoja, kad išpuoselėtai odai būtinas vanduo. Deja, Lietuvos klimatas gana sausas ir atšiaurus, o tai gali nugairinti odą. Bet neužtenka tepti odą kremais, būtinas ir drėkinimas iš vidaus, svarbu palaikyti optimalų organizmo skysčių balansą.
„70 proc. odos struktūros sudaro vanduo. Jei ima trūkti skysčių, tai iš karto pasimato: oda įsitempia, rausta, sausėja, niežti, glemba. Vanduo reikalingas ne tik įvairioms organizmo funkcijoms, toksinams pašalinti, bet taip pat yra svarbus ir odos standumui“, – paaiškina prof. dr. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Geriausia, kad geriamasis vanduo būtų kuo natūralesnis, o iš limonadų bus maža naudos.
Meškos paslaugą padaro kava. Kvapnaus gėrimo puodelis gal ir suteikia energijos, tačiau jis paskatina ir skysčių netekimą, kuriam kompensuoti reikia bent kelių stiklinių vandens.
Profesorė taip pat pabrėžia, kad šiltasis sezonas – palankus laikas išvargintą odą aprūpinti natūraliais vitaminais.
„Vasara tas metas, kai atsiranda labai daug šviežių vaisių, daržovių, salotų, uogų. Patartina į racioną įtraukti daugiau žalumos ir visus resursus atstatyti natūraliu būdu.
Pirmiausia rekomenduojama ne sintetinius papildus vartoti, o pabandyti reikiamą vitaminų kiekį įsisavinti iš natūralių produktų“, – pabrėžia prof. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Ypač aktyvi saulė būna tarp 11 ir 16 val. – tada reikėtų būti ypač budriems, vengti tiesioginių jos spindulių, o karštą dieną šiomis valandomis geriau visai neiti į lauką.
