Suvokdami vandens svarbą mokslininkai visame pasaulyje atlieka vis daugiau tyrimų, įrodančių jo naudą.
Vienas tokių – Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas, kurio metu nuo 1999-ųjų iki 2014-ųjų buvo renkami statistiniai duomenys apie tai, ką žmonės valgo ir geria, taip pat buvo vertinamas mirtingumas, pagrindinės mirties priežastys. Surinkta didžiulė duomenų bazė, į kurią buvo įtraukta daugiau nei 35 tūkstančiai žmonių, padėjo mokslininkams įvertinti ryšį tarp vandens vartojimo įpročių ir mirtingumo.
„Ir iš tikrųjų pasitvirtino tai, kad vanduo yra gyvybiškai būtinas. Jeigu žmogus išgeria pakankamai vandens, jo rizika mirti mažėja dėl visų priežasčių.
Ir atvirkščiai – mirties rizika išauga, jeigu vandens suvartojama nepakankamai“, – tyrimo išvadas pristatė A.Pranckuvienė.
Pasak jos, statistika rodo, kad net pusė žmonių geria nepakankamai vandens. O vanduo mūsų organizme atlieka labai daug funkcijų.
„Vanduo padeda sumažinti kraujospūdį, padidinti kūno temperatūrą, pašalinti iš organizmo medžiagų apykaitos produktus ir kitas nereikalingas medžiagas, taip pat saugo inkstų funkciją. Dėl šių priežasčių, kaip įvardijo mokslininkai, gali sumažėti mirtingumas.
Vandens vartojimas sušvelnina gliukozės kiekio šuolius kraujyje, ir tai sumažina tikimybę susirgti diabetu. Be to, vanduo sumažina alkio jausmą, nes geriant jo pakankamai nesinori užkandžiauti – tuomet sumažėja nutukimo ir antsvorio tikimybė, o tai taip pat didžiulė rizika sveikatai.
Be to, kaip teigia mokslininkai, žmonės, kurie vartoja daugiau vandens, veikiausiai žino jo naudą ir labiau stengiasi dėl sveikatos, – jie sportuoja, sveikiau maitinasi, valgo daugiau daržovių ir vaisių“, – pernai pristatytas mokslininkų išvadas pakomentavo A.Pranckuvienė.
Įdomu tai, kad pats tvirčiausias ryšys tarp pakankamo vandens vartojimo ir mirtingumo, kurio priežastis vėžys ir piktybiniai navikai, sumažėjimo.
Kuo naudingas vanduo? Daugelis žino, kuo organizmui naudingi baltymai, riebalai, angliavandeniai. Kuo naudingas vanduo – ne visada, nors vanduo sudaro didžiąją dalį mūsų organizmo, o kraujyje jo – net 90 proc.
Organizmą sudaro 60–70 proc. vandens – ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo.
Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, florido, natrio, kitų mineralų.
Prarasdami organizmo skysčius prarandame ir juos.
Daugelis daro klaidą manydami, kad dehidratacija įvyksta tuomet, kai organizmui trūksta skysčių. Iš tiesų dehidratacija reiškia tai, kad organizmui ima trūkti mineralų. Tad net ir nedidelio laipsnio dehidratacija nėra palanki organizmui.
Ne veltui atliekami tokie tyrimai, į kuriuos įtraukiama daug žmonių ir aiškinamasi, kaip vanduo susijęs su mirtingumo rodikliais.
15 svarbių priežasčių. Štai ką patvirtino mokslininkai apie vandens naudą: jie išvardijo 15 priežasčių, kodėl taip svarbu gerti pakankamai vandens.
1. Pakankama hidratacija gali padėti sumažinti sąnarių skausmą arba jo išvengti. Vanduo palaiko tinkamą sąnarių funkciją, jis tam tikra prasme tarsi sutepa juos, padeda sudaryti savotišką pagalvę tarp sąnarių, kremzlių ir stuburo slankstelių.
„Vanduo veikia kaip sąnarių lubrikantas, ir jeigu patiriama ilgalaikė dehidratacija, sąnariai mažiau drėkinami, sumažėja jų gebėjimas sugerti smūgius, dėl to gali užklupti skausmai, prasidėti sąnarių ligos“, – pakomentavo A.Pranckuvienė.
2. Vanduo yra pagrindinė gleivių ir seilių sudėtinė dalis. Seilės padeda virškinti maistą, todėl vanduo reikalingas gerai virškinimo sistemai palaikyti.
Taip pat jis užtikrina burnos, akių gleivinių drėgnumą, saugo nuo trinties. Tai svarbu ir burnos higienai, nes pakankamas vandens kiekis gali sumažinti ėduonies, bakterijų atsiradimą burnos ertmėje.
3. 90 proc. kraujo sudaro vanduo, o su krauju organizme paskirstomas deguonis. Geriant pakankamai vandens deguonies išnešiojimas po organizmą yra daug efektyvesnis. Tai itin svarbu sportuojant, taip pat įrodyta, kad tai padeda geriau susikaupti, nes deguonis itin svarbus smegenims, jų funkcijai. Todėl pakankamas vandens kiekis padeda geriau mokytis ir dirbti.
4. Pakankamas vandens vartojimas naudingas odai ir plaukams. Dažnai patiriant dehidrataciją gali pirma laiko atsirasti raukšlių.
„Nuo 35 iki 70 metų žmogaus organizmas praranda apie 15 procentų vandens, tad natūralu, kad dėl to oda raukšlėjasi. Bet jeigu žmogus nuo 35 metų dažnai patiria dehidrataciją, raukšlės išryškėja daug anksčiau, negu turėtų atsirasti pagal fiziologiją“, – mokslininkų išvadas pakomentavo A.Pranckuvienė.
5. Vanduo padeda apsaugoti smegenis, tai yra tarsi savotiška pagalvė, apgaubianti stuburo ar galvos smegenis, kitus jautrius audinius ir sauganti nuo įvairaus išorinio poveikio. Ilgalaikė dehidratacija sumažina šį apsauginį sluoksnį ir dėl to gali pablogėti smegenų funkcija, nervų signalų ir hormonų perdavimas.
6. Vanduo padeda reguliuoti kūno temperatūrą – tai labai svarbu organizmo veiklai, ypač sportuojant, sergant ar per karščius.
Sportuojant ar karščiuojant su prakaito išskyrimu mažinama kūno temperatūra. Kai organizme per mažai vandens, kurį galėtų išgarinti, jis perkaista.
Ir atvirkščiai – kai organizmas visiškai aprūpintas vandeniu, tolerancija karščiui padidėja.
Todėl taip svarbu pasirūpinti, kad per karščius organizmas turėtų ką išgarinti ir taip atsivėsinti.
„Gerti vandenį reikia ne tada, kai viską išprakaitavote ir pradedate mirti iš troškulio. Žinant, kad laukia karšta diena, vandens reikia gerti iš anksto – paruošti organizmą karščiams ir pasirūpinti, kad turėtumėte vandens gerti vėliau. Nuolatinis vandens gurkšnojimas padidina atsparumą karščiui“, – svarbų patarimą davė „Birštono mineralinių vandenų“ vadovė.
7. Nuo vandens priklauso ir virškinimo sistemos veikla. Be jo organizme nevyksta jokie šalinimo procesai. Ilgalaikė dehidratacija gali nulemti vidurių užkietėjimo problemas, o dėl jų gali sutrikti virškinimo sistemos veikla. Taip pat ilgalaikė dehidratacija gali paskatinti per didelį skrandžio rūgštingumą.
8. Vanduo išvalo nereikalingas medžiagas, organizme susidarančias dėl medžiagų apykaitos procesų, – jos pašalinamos su prakaitu, šlapimu, išmatomis. Todėl vanduo yra būtinas, kad organizmas galėtų apsivalyti.
9. Vanduo padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Geriant nepakankamai vandens kraujas tampa klampesnis, tirštesnis, dėl to padidėja kraujospūdis.
10. Daugeliui gali atrodyti netikėta, tačiau vanduo labai svarbus ir kvėpavimo takams. Esant dehidratacijai organizmas pradeda riboti plaučių veiklą – taip jis stengiasi sumažinti vandens praradimą. Tai gali paskatinti įvairias ligas – astmą, alergiją ir kitas.
11. Vanduo yra pagrindinis mineralų šaltinis, jis padeda išnešioti visas naudingąsias medžiagas organizme. Tyrimais įrodyta, kad vandenyje ištirpę mineralai yra pasisavinami efektyviausiai – daug efektyviau nei iš maisto. Pasak A.Pranckuvienės, yra tik du šaltiniai, iš kurių mineralai pasisavinami daug kartų greičiau ir efektyviau nei iš maisto, – tai natūralus mineralinis vanduo ir pienas.
Vanduo taip pat reikalingas, kad kūnas pasisavintų baltymus, riebalus, angliavandenius ir šios medžiagos būtų išnešiotos po organizmą.
12. Vanduo apsaugo nuo inkstų pažeidimų – jiems vanduo yra gyvybiškai būtinas. Inkstai reguliuoja skysčių pusiausvyrą organizme, o geriant nepakankamai vandens galima susidurti su įvairiomis inkstų problemomis, tarp jų ir inkstų akmenimis.
Ar inkstams gali pakenkti per didelis vandens kiekis?
„Taip, išgerti per daug vandens taip pat pavojinga. Tačiau tyrėjai sako, kad tokia būklė labai reta, palyginti su dehidratacija, kuri kamuoja 50 procentų žmonių. Amerikiečių tyrimas parodė, kad mirtingumas nebuvo susijęs su per dideliu vandens vartojimu – tik su per mažu.
Svarbu pažymėti ir tai, kad kai žmonės ištrokšta – o troškulys, kaip žinoma, jau yra dehidratacijos požymis – jie per trumpą laiką išgeria daug vandens. Kai inkstai per valandą turi apdoroti litrą ar pusantro litro vandens, natūralu, kad jie nebespėja dirbti. Ir tai yra didesnė problema, kai jiems vienu kartu tenka didžiulė dozė, o ne nuolatinis per didelis vandens gėrimas.
Todėl labai svarbu gerti nelaukiant troškulio ir gerti vandenį nedideliais kiekiais“, – dar vienu patarimu pasidalijo A.Pranckuvienė.
13. Vanduo labai svarbus sportuojant – tinkama hidratacija padidina ištvermę, todėl treniruotę galima pratęsti net iki 30 minučių. Tačiau labai svarbu žinoti, kad gerti reikia ne tik per treniruotę, bet ir prieš ją.
„Dvi trys valandos prieš treniruotę reikėtų išgerti 500–600 mililitrų vandens, o jeigu laukia labai intensyvi treniruotė – ir litrą.
Likus pusvalandžiui iki treniruotės – dar 250 mililitrų. Per treniruotę kas 10–20 minučių reikėtų gurkšnoti vandenį po 50–200 mililitrų, nelygu treniruotės aktyvumas.
Tad ateiti į treniruotę reikėtų jau pasiruošus ir išgėrus pakankamai vandens, kad užtektų resursų treniruotės metu“, – pabrėžė vandens žinovė.
14. Vanduo padeda kontroliuoti svorį. Kai organizme yra pakankamai vandens, greičiau ateina sotumo jausmas valgant, sumažėja persivalgymo tikimybė, žmogus linkęs mažiau užkandžiauti, gerti saldžių gėrimų.
15. Vanduo švelnina alkoholio poveikį. Alkoholis yra vienas iš didžiausių dehidratatorių, inkstai, turėdami išplauti alkoholio toksinus, sunaudoja nepaprastai daug organizme esančio vandens. Todėl siekiant sumažinti neigiamą alkoholio poveikį vandens reikėtų vartoti dvigubai daugiau. Žinoma, vanduo negali neutralizuoti blogo alkoholio poveikio, tačiau gali jį šiek tiek sumažinti.
Kiek vandens reikia gerti? Sužinojus visas vandens naudas gali kilti klausimas: kokia yra kasdienė vandens norma, kiek jo reikia išgerti?
Pasak A.Pranckuvienės, nėra atlikta jokių tyrimų, tačiau bendra rekomendacija yra kasdien išgerti 30 mililitrų vandens vienam kilogramui kūno svorio. JAV nacionalinė medicinos akademija rekomenduoja, kad moterys turėtų gauti apie 2,7 l, o vyrai – 3,7 litro skysčių per dieną. Nurodoma, kad 80 procentų turėtų būti gaunama iš vandens, 20 procentų – su maistu.
Kokį vandenį rinktis? „Manau, kad labai svarbu negerti filtruoto vandens, iš kurio yra išvalyti mineralai ir kuris yra tuščias – nesuteikia jokios naudos. Labai svarbu rinktis natūralų mineralinį vandenį, kuriame yra ištirpę mineralai. Besilaukiančioms, žindančioms moterims, vaikams ar vyresniems žmonėms, taip pat ligoniams geriau rinktis kuo švaresnį vandenį, kuriame nebūtų nitratų ar nitritų“, – patarė A.Pranckuvienė.
Lietuva garsėja geros kokybės vandeniu, ar galima gerti vandenį iš čiaupo?
„Birštono mineralinių vandenų“ vadovė pasidalijo savo įžvalgomis: „Aš dažnai paklausiu žmonių: o kiek jie išgeria to vandens? Viskas gerai, jeigu jie išgeria reikiamą normą. Bet ar tikrai pavyksta išgerti tiek, kiek reikia? Nes labai dažnai vandenyje, atitekančiame vamzdynais, yra cheminių priemaišų, jis yra dezinfekuojamas tam tikromis cheminėmis medžiagomis ir dėl tų priemaišų, suteikiančių tam tikrą skonį, kartais jo tiesiog nesinori gerti.“
Lengviausia, pasak jos, gerti natūralų mineralinį vandenį, ypač dar neturint įpročio ir jį dar tik kuriant.
Sportuojant – šarminis vanduo. Sportuojantiems žmonėms labai svarbu gerti natūralų mineralinį šarminį vandenį. Tačiau tai turi būti ne filtruotas ir dirbtinai pagamintas šarminis vanduo, iš kurio būna pašalinti kai kurie gyvybiškai svarbūs mineralai.
Šarminis vanduo sportuojantiems svarbus tuo, kad jame yra hidrokarbonato – mineralo, kuris neutralizuoja pieno rūgštį, išsiskiriančią raumenyse sportuojant. Tai malšina raumenų skausmus ir nuovargį. Be to, šarminio vandens vartojimas sportuojant pagerina deguonies ir kitų maistinių medžiagų išnešiojimą organizme. Kraujas teka sparčiau, greičiau išnešioja mineralus, todėl daug sparčiau įvyksta rehidratacija – skysčių ir visų mineralinių medžiagų atgavimas.
Vanduo be nitratų ir nitritų taip pat svarbus sportuojantiems, nes šios medžiagos pablogina deguonies išnešiojimą organizme.
Kaip priprasti gerti vandenį? Jeigu vanduo toks svarbus organizmui, kodėl net pusė žmonių neišgeria jo pakankamai?
„Nes žmonės pasikliauja troškulio jausmu, o suaugę žmonės jo nebeturi. Troškulys yra jau pažengusios dehidratacijos požymis. Jeigu burnoje jaučiamas sausumas, norisi gerti, vadinasi, jau pavėlavote, organizme dėl dehidratacijos vyksta pokyčiai. Todėl labai svarbu sąmoningai susikurti įprotį gerti vandenį“, – teigė A.Pranckuvienė.
Ji pataria pradėti nuo paprasto dalyko – tiesiog su savimi visuomet turėti buteliuką vandens ir kartkartėmis gurkšnoti. Jo neturint, mintys būna nukreiptos į gausybę kitų svarbių dalykų, todėl žmogus tiesiog pamiršta atsigerti.
Mokslininkų tyrimai, parodę, kad pakankamas organizmo aprūpinimas vandeniu sumažina tikimybę anksčiau pasenti, pasiligoti ar mirti, tikrai svarbi priežastis susikurti įprotį gerti vandenį.
