– Kada žmonės dažniausiai kreipiasi į gydytojus ir ar ankstyvoji diagnostika yra dažna?
– Ne tik burnos vėžys, bet apskritai visų vėžių maždaug pusė atvejų yra nustatomi jau pažengusioje stadijoje – trečioje ar ketvirtoje. Burnos vėžys, deja, dažniausiai nustatomas tada, kai ligos yra daug, kai liga yra ne tik burnos zonoje, bet ir pastebimai išplitusi toliau. Tai reiškia, kad jau reikia imtis sisteminio gydymo.
Kitas aspektas – burnos vėžys yra sunkiau nustatoma liga, žmonės nėra pratę jo atpažinti. Todėl labai svarbu pažymėti budrumą. Jeigu žmogus jaučia kažkokius pasikeitimus burnoje, žaizdelę, tirpimą, nejautrumą, skonio pasikeitimą ar nejutimą – nereikėtų delsti, o kaip tik greičiau kreiptis į gydytoją.
– Kokia būna pacientų reakcija sužinojus apie ligą?
– Kai gaunamas siuntimas pas gydytoją onkologą, dažniausiai būna išgąstis, bandymas galvoti, kad gal tai bloga diagnozė. Kiti kaip tik galvoja, kad „viskas, man vėžys, dabar jau bus blogai“. Tad žmonių reakcijos labai skirtingos. Kai kurie elgiasi teisingai: kol nėra galutinės diagnozės, kad tai – tikrai onkologinė liga, apie tai galvoti neverta. Nes onkologinė liga nustatoma ne apčiuopos būdu ar rentgenologiniais tyrimais, o patologiniu tyrimu, kuris ir pasako, ar tai piktybinės, ar ne piktybinės ląstelės.
Jau kai diagnozė žinoma, svarbu negalvoti „kaip čia dabar man bus“ ar apie pačias blogiausias išeitis. Reikėtų galvoti apie tai, kaip pakeisti gyvenimą. Kartu su gydytojais reikia nusistatyti tikslą ir judėti į priekį gydymo ir sveikimo link.
Ir ką mes matome: žmonės, kurie yra įsitraukę į savo gydymo procesą, žino, ko tikėtis, klauso gydytojo nurodymų, keičia gyvenseną į sveikatai palankesnę, jų gydymo išeitys būna geresnės.
Tuo tarpu psichologiškai jautresni, galvoja, kad tik kiti pasveiksta, bando per kiekvieną vizitą pas gydytoją išsiaiškinti, kiek jam liko gyventi, jų išeitys dažniausiai būna prastesnės.
Bet svarbu pažymėti, kad yra kur gauti pagalbos. Yra ir kvalifikuotų specialistų pagalba, ir pagalbos pacientams grupės. Žmonėms teikiama ir praktinė pagalba, jie kviečiami tapti bendruomenės nariais, gali gauti psichologo pagalbos, dietologo ar teisininko konsultacijas.
Na ir dar noriu pažymėti, kad onkologinė liga ištinka ne vieną žmogų, o visą šeimą. Ypač burnos vėžys neretai nustatomas jaunam, darbingo amžiaus žmogui, o gydymas būna agresyvus ir netrumpai trunkantis. Tad netikrumas apima visą šeimą, ypač dėl finansinių aspektų. Tad svarbu, kad psichologinės pagalbos kreiptųsi ne tik pacientas, bet ir jo šeimos nariai. Psichologai gali padėti atrasti emocinę pusiausvyrą.
– Kaip pasikeičia paciento gyvenimas?
– Visų pirma, keičiasi kasdienybė. Kai nustatoma liga, pradedamas gydymas. Lietuvoje yra algoritmas, kad nuo diagnozės iki gydymo pradžios turi praeiti ne daugiau nei mėnuo. Tad pirmiausia pradedamas gydymas, o tai nėra vienkartinė procedūra. Dažnai tai yra ir sisteminis gydymas, ir chirurginės intervencijos. Turime pavyzdžių, kai gydymas tęsiamas penkerius, šešerius metus ar net visą gyvenimą. Tad tai smarkiai pakeičia tiek paciento, tiek jo šeimos rato gyvenimą.
Vėžio rūšių yra daug, to paties burnos vėžio rūšių yra daug, todėl ir kiekvieno paciento gydymo kelias būna skirtingas. Svarbu nebandyti kopijuoti kitų istorijos. Bet mes matome iš patirties, kad labai naudinga domėtis sėkmės pavyzdžiais. Požiūris, kad „kitas ligą įveikė, tad ir aš įveiksiu“ labai įkvepia.
Taip pat liga nereiškia, kad pacientui teks nebedirbti. Tikrai turime tokių pavyzdžių, kai žmonės atlaiko dviejų valandų chemoterapiją ir tuomet važiuoja į darbą. Dar svarbu pažymėti, kad onkologiniai pacientai turi teisę prašyti darbdavio leisti daugiau laiko dirbti darbą nuotoliniu būdu, pasiimti atostogas dėl savo sveikatos būklės. Tad kalbant apie darbo galimybes ligos metu, Lietuvoje viskas yra reglamentuota darbuotojo naudai.
Kokios pagalbos gali sulaukti onkologiniai pacientai ir kaip gyvenimas keičiasi jau po ligos, kviečiame žiūrėti pilnoje laidoje: https://youtu.be/5gN7wxtJdOM
