Kaip atpažinti?
Panikos ataka yra staigus ir labai intensyvus nerimo ar baimės jausmas, pasireiškiantis tiek emociniais, tiek fiziniais simptomais. Dažniausiai jaučiamas pagreitėjęs širdies plakimas, kvėpavimo sunkumai, drebulys, pykinimas ar net vėmimas, pilvo raižymas, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas, jausmas, kad galime prarasti sąmonę ar net mirti. Vaistininkė įspėja, kad svarbiausia tuo metu žinoti, kad iš tiesų nieko blogo nenutiks, nes panikos ataka pavojaus organizmui ar gyvybei nekelia.
„Panikos atakos dažniausiai trunka nuo kelių minučių iki pusės valandos, tačiau jas ignoruojant, nevaldant streso, darbo ar mokslų krūvio, nestiprinant nervų sistemos ir nesikreipiant į specialistus, galima susirgti net ir depresija.
Negana to, panikos ataką patyrę žmonės neretai baiminasi naujų atakų, tad vengia vietų, kuriose jas patyrė, o visa tai gali turėti įtakos jų kasdienio gyvenimo kokybei. Kai kurie baiminasi eiti net į parduotuvę, vykti į keliones, ar leisti laiką tarp žmonių“, – įvardija J. Jankauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad panikos atakų atsiradimą dažniausiai paskatina patiriamas nuolatinis, intensyvus stresas ar nerimas. Taip pat, atakas neretai provokuoja tam tikri išoriniai arba vidiniai veiksniai, tokie kaip emocinis stresas, netektys, skyrybos, įvairūs konfliktai, traumos ir t.t.
Žinoma, bendras gyvenimo būdas taip pat daro nemenką įtaką – juk daugybės žmonių kasdienybė yra neatsiejama nuo skubėjimo, streso, įvairių rūpesčių. Anot vaistininkės, jei prilėtintume tempą, skirtume pakankamai laiko poilsiui, fiziniam aktyvumui, pomėgiams ir sveikam gyvenimo būdui, su emociniais iššūkiais susidoroti taip pat būtų lengviau.
„Padėti lengviau išgyventi panikos atakas ir nurimti gali padėti sulėtintas, gilus kvėpavimas, dėmesio sutelkimas į konkretų objektą ar aplinkos detalę, kūno skenavimo technika. Panikos atakų lygį ir pasikartojimų dažnumą padėti kontroliuoti gali ir tikslingas nervų sistemos stiprinimas riebiosiomis omega-3 rūgštimis, magniu, vitaminu D, B grupės vitaminais, 5-hidroksitriptofanu. Pavyzdžiui, magnis sumažina epinefrino ir norepinefrino sintezę, todėl susilpnėja ir jaučiamas nerimas. Vitamino D trūkumas taip pat neretai siejamas su padidėjusiu nerimų, depresijos simptomais“, – sako ji.
Vaistininkė pabrėžia, kad varginant panikos atakoms, savigyda užsiimti visgi nepatartina – rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie išsiaiškins, ar už to slypi emociniai ar fiziologiniai iššūkiai ir padės su tuo susidoroti.
Kaip padėti?
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad nors vis daugiau žinomų asmenų kalba apie psichikos problemas, daugėja skatinimų kreiptis pagalbos, visgi dalis visuomenės nežino, kaip reikėtų padėti šalia esančiam, panikos ataką patiriančiam žmogui. J. Jankauskienė įsitikinusi, kad aplinka tokiu atveju turi daug įtakos, todėl pastebint, jog kitas žmogus jaučiasi tarsi įspraustas į kampą, neturėtume likti abejingi.
„Visų pirma, svarbu patiems išlikti ramiems ir valdyti savo emocijas. Patiriama įtampa yra tarsi emociškai užkrečiama, tad jei būsime susikaupę ir veiksime tikslingai, šiek tiek nurims ir kitas žmogus. Antra, gilus kvėpavimas turi nepaneigiamą naudą, kadangi fiziškai nuramina organizmą ir sulėtina širdies ritmą.
Paprasčiausias klausimas „ar galiu kažkuo pagelbėti?“ gali padaryti labai daug. Dažniausiai atakas patiriantys žmonės sunkiai reaguoja į triukšmingą aplinką, todėl reikėtų padėti atsitraukti į tylesnę vietą, atsisėsi, pasiūlyti vandens arba, jei įmanoma, įduoti į ranką šaltą ledo kubelį, kad fizinis šaltis atkreiptų nervinės sistemos dėmesį nuo nežinomos baimės į tiesioginį šaltį delne“, – vardija vaistininkė.
Padėti greičiau išgyventi nemalonią būseną gali dar viena, visame pasaulyje plačiai aptariama „Trejeto taisyklė“. Jos metu prašoma žmogaus įvardinti 3 regimus fizinius daiktus, 3 skirtingus girdimus garsus ir pajudinti tris skirtingas kūno dalis. Šis pratimas padeda susikoncentruoti į aplinką ir vėl pasijusti įprastu savimi.
Ko niekada nedaryti?
J. Jankauskienė sako, kad su panikos atakomis susiduriantys žmonės dažniausiai žino, jog jų jaučiamas išgąstis ir nerimas nėra pagrįsti realia situacija, tačiau tai nereiškia, jog neigiamų jausmų galima paprasčiausiai atsikratyti. Netinkamas aplinkinių elgesys gali priversti žmogų jausis vienišu, nesuprastu, sukelti gėdos, kaltės ar net dar didesnės baimės jausmus, todėl būtina apgalvoti savo reakciją į šalia esančiojo išgyvenimus.
„Niekada nesakykite dalykų, kurie imponuotų, kad jūs netikite paniką patiriančio asmens simptomais. Patarčiau vengti tokių posakių: „čia nieko tokio“, „tu per daug pergyveni“, „prisigalvoji“, „dramatizuoji“, „nėra taip baisu“ ar „viskas tik tavo galvoje“. Asmuo, kuris patiria panikos ataką, neturėtų būti kritikuojamas, mokomas kaip elgtis, juolab jei kitas žmogus nėra su tuo susidūręs.
Jei jaučiate, kad nemokate ar nežinote kaip padėti, geriau konkrečiai paklauskite ką turėtumėte daryti arba atsitraukite tolėliau. Stenkitės, kiek įmanoma, palaikyti, rodyti supratimą ir pasitikėjimą, o kartais užtenka tiesiog buvimo šalia. Kai kurie žmonės panikos atakos metu nori visiškos tylos, nenori, kad prie jų liestųsi, o kiti – atvirkščiai, nori jaustis ne vieni. Todėl būtina atsižvelgti į situaciją“, – paaiškina vaistininkė J. Jankauskienė.
Ji priduria, kad svarbu nespausti ataką patiriančio žmogaus daryti tai, kas jam nemalonu, ar ką darydamas jis jaustųsi nejaukiai, net jei iš šalies tai atrodytų naudinga. Jei žmogus nori kalbėtis ar prašo pagalbos, galite paskatinti jį kreiptis į specialistą arba parodyti, kad jūs jį girdite, suprantate ir esate pasiruošę jam padėti.
