Teoriškai mažne kiekvienas žino ir supranta, kad judėjimas žmogui reikalingas kaip oras. Tačiau praktiškai dauguma ir apsiriboja tik šiuo teoriniu žinojimu: nesveika ir tiek. Bet jei pasigilintume, kaip nesveika, galbūt atsirastų daugiau motyvacijos keisti gyvenimo būdą, o jei tiksliau – gyvenimo pozą.
Nekreipia dėmesio į darbo sąlygas namuose
Pasak A.Tumėnaitės, nuo ilgo sėdėjimo įsmeigus akis į kompiuterį kenčia ne tik tam tikros raumenų grupės, bet ir visas organizmas, plaučiai, kraujotaka, kvėpavimo, imuninė sistemos, kaulai. „Kai darbo vieta prie stalo yra neergonomiška, pirmiausia sutrumpėja krūtinės raumenys, pečiai pasislenka į priekį. Nugaroje, tarp menčių raumenys persitempia, gali atsirasti kuprelė. Išilgėja priekiniai kaklo raumenys, o nugarinėje pusėje sutrumpėja, išsikreipia visa laikysena. Ji priklauso ir nuo to, kaip žmogus laiko galvą, kaip žiūri į kompiuterį“, – dėstė specialistė ir pridūrė, jog masažų poveikis laikinas. Jeigu iš esmės nepasikeis darbo poza, raumenų, nugaros skausmai kartosis.
Ergonomiškus darbo baldus gaminančios švedų kompanijos „AJ produktai“ padalinio Lietuvoje generalinės direktorės Eglės Gasiūnienės teigimu, interjero dizaineriai ir pačios įmonės, įrenginėdamos šiuolaikinius biurus, vis daugiau dėmesio kreipia į tai, kiek baldai yra pritaikyti žmogaus fiziologijai, kūniškam komfortui. Tačiau po praūžusios pandemijos tendencija, kad darbuotojai vietoj biuro gali dalį laiko dirbti namuose išliko ir panašu, kad ilgam. „Štai čia ir prasideda visos bėdos, nes požiūris į darbo su kompiuteriu vietą namuose labai liberalus: tinka ir fotelis, ir sofa, ir netgi lova“.
A.Tumėnaitė paantrino, jos pacientai, ir studentai, ir visokio amžiaus vyrai bei moterys, paklausti, kaip dirba namuose, prisipažįsta, jog panašios į biuro darbo vietos namuose neturi, o jei ir turi, prie stalo nedirba, su kompiuteriu ant kelių susirango sofos ar lovos kamputyje. „Visada sakau, kad jei po masažo žmogus grįžta į tą pačią rutiną ir nieko nekeičia namuose, gaunasi užburtas ratas. Negana to, kad baldai privalo būti ergonomiški, reikalingas nuolatinis judėjimas. Sėdimo darbo metu kas valandą reikėtų atsistoti, pasukti pečius, rankas, galvą. O dar geriau – dažniau praverti sporto klubo duris“, – patarė masažuotoja. Per karantiną ypač padaugėjo turinčių nugaros problemų, o jam pasibaigus – nemažėja.
Nestabilūs baldai verčia judėti
Tai tokia ergonomiškų baldų grupė, ant kurių galima sėdėti, bet iš pirmo karto patogu nebus. „Nestabilios kėdės, kamuoliai gali prisidėti prie geresnės laikysenos, tačiau prie jų reikėtų įprasti, o geriausia yra pakaitomis valandą pasėdėti ant ergonomiškos kėdės, tuomet ant nestabilaus daikto. Iš karto ilgam ant jo persėdus raumenims bus pernelyg didelis pokytis, jie pavargs ir skaudės. Pati esu išbandžiusi sėdėjimą ant kamuolio, kėdės-balno. Jie labai gerai veikia laikyseną. Kamuolys priverčia išsitiesti, įtraukti pilvo presą, jis sustiprina vidinius pilvo raumenis o šie savo ruožtu padeda išlaikyti tiesą nugarą“, – dalinosi A.Tumėnaitė.
Pasak E.Gasiūnienės, prie nestabilių sėdimų baldų kompanijoje yra priskiriami ne tik kamuoliai ir balansinės kėdės, bet ir treniruoklius primenantys ėjimo takeliai, dviračių treniruokliai. Jų paskirtis – priversti žmogų dirbant judėti, užuot pasyviai sėdėjus sustingus vienoje pozoje.
Mažėja atsparumas ligoms
Vardydama sėdėjimo žalą A.Tumėnaitė akcentavo ne tik raumenų pokyčius, bet ir kitus organus. Yra įrodyta, kad ilgai sėdint susikūprinus žmogaus plaučių tūris gali sumažėti, dėl to efektyvus kvėpavimas irgi gali sumažėti net iki 33 proc. Nuo ilgo sėdėjimo gali keistis kaulų struktūra, pasislinkti stuburo slanksteliai.
Dėl menko judėjimo lėčiau cirkuliuoja kraujas ir limfa. Kai kuriems žmonėms pasireiškia limfotakos sutrikimai, Ima tinti blauzdos, atsiranda patinimai kirkšnyse. limfinės sistemos judėjimą skatina raumenų veikla, kai vaikštome, sportuojame, limfa juda taip, kaip ir turėtų. Ilgas sėdėjimas gali sulėtinti, sutrikdyti limfos tekėjimą. Kodėl svarbu, kad limfa judėtų? „Ji paskirsto tam tikrą skysčių kiekį į kraują, išvalo iš organizmo nereikalingas medžiagas, toksinus. Jos vaidmuo labai svarbus imuninei sistemai“, – paaiškino A.Tumėnaitė.
Pasak E.Gasiūnienės, ergonomiška darbo aplinka bei baldai yra pirmas, bet tikrai ne vienintelis žingsnis link sveikatos tausojimo tiems, kas dirba sėdimą darbą. „Niekas nepasirūpins sava sveikata, kaip pats žmogus. Modernaus industrinio dizaino specialistai, kurdami ergonomiškus baldus, siūlo galimybes tausoti sveikatą, o žmogaus valia spręsti, kas jam svarbu“, – sakė „AJ Produktai“ padalinio Lietuvoje vadovė.
