Kodėl uodai kanda? Kur jų būna daugiausiai?
Kanda tik uodų patelės, kurioms žmonių ar gyvūnų kraujas yra būtinas, siekiant susilaukti palikuonių. Uodams daugintis labai palankios sąlygos yra šiltame ir drėgname ore, medžių ar krūmų pavėsyje.
Būtent todėl prie įvairių vandens telkinių, miškingose vietose, parkuose jų būna daugiausiai. Tačiau, pavyzdžiui, pajūryje ar miesto centre uodų neretai būna mažiau, kadangi jie nemėgsta tiesioginės saulės šviesos, o stiprus vėjas taip pat yra jiems nepalankus.
Kodėl niežti uodo įkąstą vietą?
Įkandimo metu, kada vabzdys praduria odą kraujui siurbti, į miniatiūrinę žaizdelę patenka šiek tiek uodo seilių. Būtent į jas ir reaguoja žmogaus organizmas – atsiranda patinimas, raudonis, niežėjimas. Vieni iš karto, ant kūno nutūpus uodui, pajunta dūrį ir lengvą deginimo jausmą, kiti pastebi atsiradusį gumbelį po kelių minučių. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad uodų įkandimai nebūtinai atrodo kaip rausvi patinimai – jie gali būti balkšvi, priminti pūsleles, tapti rudesni ar melsvos spalvos.
Kokios galimos uodo įkandimo komplikacijos?
Jei uodo įkandimas yra nukasomas, nukrapštomas ar bandomas išspausti, kyla nemenka infekcijos rizika. Užkratui patekus ant pažeistos odos, ji gali supūliuoti ir virsti abscesu. Kai kuriais atvejais gydant abscesą, prireikia net chirurgo įsikišimo.
Vaikams ar silpną imunitetą turintiems žmonėms, reakcija į uodo įkandimą gali būti rimtesnė, pavyzdžiui, patinimas būna itin didelis, kietas, pakyla kūno temperatūra, atsiranda bėrimai. Tačiau dažniausiai tai nutinka ne po vieno įkandimo, o po kelių toje pačioje vietoje ar net keliolikos ant viso kūno. Taip pat gali pasireikšti sunki alerginė reakcija ar net anafilaksinis šokas – gyvybei pavojinga būklė.
Kaip elgtis įkandus uodui?
Jei yra galimybė, geriausia įkandimo vietą nuplauti švariu vandeniu su muilu ar dezinfekuoti, vėliau – šiek tiek pašaldyti vėsiu kompresu ar leduko gabalėliu marlėje. Tai sumažins niežulį ir tinimą. Reikėtų stengtis pažeistos vietos nekasyti, siekiant išvengti odos pažeidimo ir antrinės odos infekcijos. Geriau lengvai tapšnoti pirštų pagalvėlėmis į patinusią vietą, prieš tai nusiplovus rankas. Tai gali padėti sumažinti diskomfortą.
Bendrai, Lietuvoje uodų įkandimai nėra labai pavojingi ir patys savaime užgyja per savaitę ar dvi. Norint kuo mažiau pažeisti įkandimo vietą, galima užklijuoti ir mažą pleistrą. Tiek vaistininkai, tiek gydytojai turi daug žinių šia tema, tad tikrai padės rasti patį geriausią sprendimą.
Ką daryti, pasireiškus alergijai?
Bet kokio vabzdžio įkandimas dažniausiai yra lydimas niežulio, skausmo ir įkandimo vietoje atsirandančio patinimo. Tačiau tai labiausiai priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos: vieniems po įkandimo lieka maža žymelė, o kiti patiria nemalonią alerginę reakciją.
Siekiant sumažinti alerginės reakcijos simptomatiką, galima naudoti specialios sudėties kremą ar pieštuką, kuris sumažintų niežėjimą bei patinimą. Tokiuose produktuose reikėtų žvalgytis arbatmedžio aliejaus, dimetindeno maleato, amoniako, hidrokortizono. O jei reakcija itin nemaloni ir trikdanti, galima suvartoti antialerginių preparatų.
Kaip saugotis uodų?
Pirmiausia, apsaugai nuo vabzdžių įkandimų, gamtoje patariama dėvėti tinkamą aprangą, kuri uždengia kuo didesnį kūno plotą ir yra pagaminta iš storesnės medžiagos, kadangi uodo straubliukas pro ploną medžiagą gali pralįsti. Apsisaugoti padėtų specialūs tinkleliai ant durų bei langų, taip pat patartina vengti būvimo prie stovinčių vandens telkinių, būti gamtoje švintant ir leidžiantis saulei. Šiuo paros metu uodai būna aršiausi.
Priemonių, padedančių apsisaugoti nuo uodų, yra tikrai labai platus pasirinkimas: galima įsigyti specialių žvakių, smilkalų, apyrankių, purškiklių, aliejų, pieštukų ir daugybę kitų priemonių.
Veiksmingiausiais laikomi repelentai, pažymėti ženklu DEET, tačiau šalia taip pat tinka ir natūralūs eteriniai aliejais, pavyzdžiui, citrinžolės, pipirmėtės, kedrų, eukaliptų ir pan. Svarbu atkreipti dėmesį į repelento veikimo laiką ir jį pakartotinai naudoti kada nurodyta gamintojų.
