Daugėja įrodymų apie ypač perdirbto maisto žalą. Štai JAV atliktas, net 30 metų trukęs tyrimas, parodė, kad didesnis ypač perdirbtų maisto produktų vartojimas yra susijęs su didesne ankstyvos mirties rizika. Ryškiausios sąsajos pastebėtos su mėsos, paukštienos ir jūros gėrybių produktais, taip pat saldintais gėrimais, pieno desertais ir itin apdorotu pusryčių maistu (t.y. sausais dribsniais).
Tyrimo rezultatai šią savaitę paskelbti mokslo žurnale „BMJ“.
Tyrėjai teigia, kad ne visi itin apdoroti maisto produktai turėtų būti ribojami visuotinai, tačiau jų išvados „patvirtina, kad tam tikrų ypač perdirbtų maisto produktų vartojimas turėtų būti ribojamas siekiant užtikrinti ilgalaikę sveikatą“.
Atrasta sąsaja su ankstyvos mirties rizika
Ypač apdorotiems maisto produktams priskiriami vartoti paruošti kepiniai ir užkandžiai, gazuoti gėrimai, saldūs dribsniai ir termiškai apdoroti produktai. Juose dažnai yra dažiklių, emulsiklių, kvapiųjų medžiagų ir kitų priedų. Šis maistas taip pat pasižymi aukštu kaloringumu, dideliu kiekiu pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir druskos, tačiau jame trūksta vitaminų ir skaidulinių medžiagų.
Daugėja įrodymų, kad itin apdorotas maistas susijęs su didesne nutukimo, širdies ligų, diabeto ir žarnyno vėžio rizika, tačiau iki šiol nebuvo daug ilgalaikių tyrimų, kurie nagrinėtų sąsajas su visomis priežastimis kartu ir konkrečiomis mirties priežastimis, ypač dėl vėžio.
Siekdami užpildyti turimų žinių spragas, mokslininkai stebėjo 74 563 registruotų slaugytojų moterų iš 11 JAV valstijų, dalyvavusių Slaugytojų sveikatos tyrime (1984–2018 m.), ir 39 501 sveikatos priežiūros specialistą vyrą iš visų 50 JAV valstijų, kurie dalyvavo Sveikatos priežiūros specialistų stebėjimo tyrime (1986–2018 m.).
Visi dalyviai tyrimo pradžioje nesirgo vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu.
Kas dvejus metus dalyviai teikė informaciją apie savo sveikatą ir gyvenimo būdo įpročius, o kas ketverius metus pildė išsamų mitybos klausimyną. Bendra mitybos kokybė taip pat buvo vertinama naudojant Alternatyvaus sveikos mitybos indekso-2010 (AHEI) balus.
Per vidutinį 34 metų stebėjimo laikotarpį tyrėjai nustatė 48 193 mirties atvejus, įskaitant 13 557 mirtis dėl vėžio, 11 416 mirties atvejus dėl širdies ir kraujagyslių ligų, 3 926 – dėl kvėpavimo takų ligų ir 6 343 – dėl neurodegeneracinių ligų.
Palyginti su dalyviais, kurių suvartojamo itin apdoroto maisto kiekis buvo mažiausias (vidutiniškai 3 porcijos per dieną), dalyviams, kurių suvartojamo maisto kiekis buvo didžiausias (vidutiniškai 7 porcijos per dieną), nustatyta 4 proc. didesnė mirties rizika.
Tiesa, dėl mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ar kvėpavimo takų ligų sąsajų nenustatyta.
Ryšys tarp itin apdoroto maisto vartojimo ir mirties skyrėsi, atsižvelgiant į maisto produktų grupes: stipriausia sąsaja buvo iš anksto paruoštų mėsos, paukštienos ir jūros gėrybių produktų, po jų sekė cukrumi ir dirbtiniu saldikliu saldinti gėrimai, pieno desertai ir ypač apdorotas pusryčių maistas.
Visgi, pastebėta, kad bendra mitybos kokybė turi didesnę įtaką ilgalaikei sveikatai nei itin apdoroto maisto vartojimas, pažymi autoriai.
Tai stebėjimo tyrimas, todėl negalima daryti tvirtų išvadų apie priežastis ir pasekmes, be to, autoriai atkreipia dėmesį, kad itin apdoroto maisto klasifikavimo sistema neatspindi viso maisto perdirbimo kompleksiškumo, todėl maisto skirstymas gali būti ne visiškai tikslus.
Tačiau tyrimo apimtis ir trukmė – jo privalumai. Naudoti išsamūs pakartotiniai matavimai, o rezultatai buvo panašūs ir po tolesnių analizių, o tai tyrėjų išvadoms suteikia patikimumo.
„Išvados patvirtina, kad siekiant ilgalaikės sveikatos reikia riboti tam tikrų rūšių itin apdorotų maisto produktų vartojimą“, – rašo tyrėjai.
Parengta pagal „MedicalXpress“ inf.
