Pernai vidurvasarį Vakarų Europą alino pragariško karščio banga. Laikinai net buvo uždarytas turistų Graikijoje ypač gausiai lankomas Akropolis. Žinutė aiški: kai termometrų stulpeliai pakyla virš 40 laipsnių, verčiau visai nekišti nosies į lauką.
„Klimatas keičiasi ir vasaros Lietuvoje šiltėja. Atostogautojams reikia pasakyti, kad kitur Europoje, pavyzdžiui, Italijoje, Prancūzijoje, būna žymiai karščiau ir saulė yra ženkliai stipresnė“, – pastebi gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Karštomis dienomis reikia gerti daugiau skysčių, rinktis aprangą, kuri pridengia kuo daugiau kūno, nepamiršti galvos apdangalo ir akinių nuo saulės.
Prof. M.Bylaitė-Bučinskienė pataria nepridengtas kūno vietas patepti kremu nuo saulės. Veidas, nosis, sprandas, skalpas ir plaštakos turėtų būti tepami SPF 50+, o likusiems odos plotams tinka ir SPF 30.
Saulė aktyviausia būna tarp 11 ir 16 val. Tai laikas, kai derėtų išvengti tiesioginių jos spindulių. Ypač, jei saulės orų prognozė rodo aukštą (8–10) saulės ultravioletinių (UV) spindulių indeksą.
Įspėja atostogautojus
„Paskaudės ir praeis“, – pavojingas požiūris į nudegimus saulėje. UV spinduliai yra kenksmingi odai, o jų poveikis didina tikimybę susirgti vėžiu.
„Odos vėžys dažnai atsiranda dėl mūsų netinkamos elgsenos saulėje“, – įspėja prof. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Melanoma – agresyvi odos vėžio forma. Per metus Lietuvoje nustatoma apie 350 naujų odos melanomos atvejų. Liga dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Deja, sergančių žmonių skaičius augs.
„Yra prognozės, kad iki 2030 m. ženkliai padaugės melanomos diagnozių. Visas pasaulis ruošiasi, kad didės sergamumas ir mirštamumas nuo melamonos“, – pasakoja gydytoja dermatovenerologė.
Pasak jos, prie augančio sergamumo agresyviu odos vėžiu prisidėjo pakitęs gyvenimo būdas. Mokslininkai įrodė, kad odos vėžiu ir melanoma dažniau serga turintys didesnes finansines galimybes keliauti ir atostogauti.
„Šiandien praktiškai visi gali įsigyti pigų skrydžio bilietą ir nuvykti į šiltesnio klimato šalį. Tropinė ar subtropinė saulė yra kitokia, su ja reikia būti ypač atsargiems“, – pataria prof. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Geografinės juostos įtaką melanomos rizikai iliustruoja Australijos pavyzdys. Maždaug 2 iš 3 australų odos vėžys bus diagnozuotas iki jiem sukaks 70 metų. Australija dar vadinama melanomos pasaulio sostine.
Apgamas – melanomos požymis
Gydytoja pataria kartą per mėnesį apžiūrėti viso kūno odą, nes neįprastas ar besikeičiantis apgamas leidžia įtarti melanomą, o ligą pastebėti anksti – ypatingai svarbu.
Jei pastebėjote, kad apgamas padidėjo, pakeitė spalvą, formą, tapo asimetriškas, jo kraštai nelygūs, pradėjo kraujuoti, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Susirūpinti reiktų, jei sveikoje odoje atsiranda greitai augantis tamsus pigmentinis darinys. Įtarimų turėtų kilti ir tuomet, jei kuris apgamas atrodo išskirtinai, kitaip nei likę odos dariniai – skiriasi dydžiu ar spalva.
„Mes tai vadiname „bjauriojo ančiuko“ požymiu. Turite daug apgamų, bet vienas iš jų vizualiai yra kitoks. Tai žmogus gali lengvai identifikuoti“, – pabrėžia prof. dr. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Su gydytoju dermatologu pasitarti vertėtų ir tuomet, jei odos darinys ima dirginti, pasidaro šiurkštus, pleiskanoja, niežti, kraujuoja arba šlapiuoja.
„Žmonės dažnai į tai neatkreipia dėmesio, bet plokščialąstelinis ir bazalinis vėžiai dažnai atrodo kaip žaizda, kuri negyja. Ji lengvai sudirginama, užtenka rankšluosčiu užkabinti. Nieko blogo nedarai, o ta vieta vis pakraujuoja – čia vėžio požymis“, – įspėja gydytoja.
Galima kažką pražiūrėti, nes akimis kiekvieno kūno lopinėlio nepasieksi. Įsitraukti turėtų ir namiškiai.
„Įprastai moterys šeimoje apžiūri ir savo vyrus, ir vaikus. Dažniausiai vyrą pas medikus atsiunčia ar tiesiog atveda moteris. Įspėti galėtų ir kosmetologas, kirpėjas, masažo specialistas, kineziterapeutas. Odos vėžį turėtų išmanyti visi šie specialistai, žinoma, ir šeimos gydytojai“, – paaiškina prof. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Ji pabrėžia, kad į gydytoją derėtų kreiptis atsiradus menkiausiam įtarimui. Dažnu atveju medikas nuramins, jog liga negresia, bet toks vizitas – ne veltui. Liaudis išmintis byloja, kad atsarga gėdos nedaro.
