Pertraukėlių dažnumas ir pobūdis
„Norstat“ atlikto tyrimo duomenimis, 51 proc. respondentų trumpas pertraukėles daro tik kartą per 2–3 valandas, kas dešimtas – vos kas 4–5 valandas, o 6 proc. apskritai nedaro jokių trumpų pertraukėlių.
„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) fizinio aktyvumo gairėse pabrėžiama, kad suaugusiesiems du kartus per valandą rekomenduojama nuo darbų atsitraukti bent 3–5 minutėms. Šio plano pavyksta laikytis maždaug kas ketvirtam lietuviui: tik 23 proc. respondentų sugeba padaryti bent vieną pertraukėlę per valandą“, – teigia UNIQA prekės ženklo vadovė, vandens someljė Erika Šaltytė.
Viena ar dviem pertraukėlėmis per valandą dažniau pasilepina vyrai (27 proc.) nei moterys (19 proc.). Šių pertraukėlių metu didelė dalis žmonių (43 proc.) leidžia laiką socialiniuose tinkluose, o tai kelia klausimų, kaip kokybiškai pailsima per pertraukėlę.
Produktyvumas ir energijos lygis
Pertraukų darymas turi neginčijamai didelį poveikį produktyvumui ir energijai išsaugoti. Laiko valdymo ir produktyvumo ekspertė, virtualios asmeninės planavimo sistemos „Planas gyvenimas“ įkūrėja Dovilė Daugvilaitė-Zubcovė aiškina, kad žmogaus smegenys efektyviausiai veikia tam tikrą laikotarpį, kol savo įtakos dar nebūna padaręs nuovargis – tai vadinama ultradianiniu ritmu.
„Paprastai šis ciklas trunka nuo 90 iki 120 minučių, todėl kas 60–90 minučių daromos pertraukėlės gali padėti atgaivinti protą ir išlaikyti aukštą produktyvumo lygį. Ir nors kartais gali pasirodyti, kad įmanoma dirbti ilgiau, norint užtikrinti ilgalaikį efektyvumą, labai svarbu skirti laiko trumpoms pertraukoms“, – pabrėžia produktyvumo ekspertė.
Toliau pašnekovė atkreipia dėmesį, kad pertraukėlių kokybė yra tokia pat svarbi kaip ir jų dažnumas. Jos teigimu, daugelis renkasi naršymą socialinėse medijose, kuris gali atrodyti kaip atpalaiduojanti veikla, tačiau dažnai tai neleidžia tinkamai pailsėti, nes akys ir mintys toliau dirba sekdamos monitoriaus arba telefono ekraną.
„Vietoj naršymo telefone siekiant nukreipti mintis siūlyčiau alternatyvias, labiau į jėgų atgavimą orientuotas veiklas, pavyzdžiui, meditaciją ar aromaterapiją: jos įtraukia skirtingus pojūčius ir mažina stresą. Žinoma, galima tiesiog pažiūrėti pro langą, užsimerkti ar pažaisti su augintiniu. Tikra pertrauka turėtų jus visiškai atjungti nuo atliekamų užduočių, o ne tapti perėjimu prie kitų skaitmeninio įsitraukimo formų“, – pataria ji.
D. Daugvilaitė-Zubcovė skatina pirmenybę teikti darbo vietos ergonomikai, judėjimui. Jos teigimu, ilgos darbo valandos prie darbo stalo gali sukelti su laikysena susijusį diskomfortą – norint to išvengti, rekomenduojama investuoti į ergonomišką, patogią kėdę ir tinkamo aukščio stalą. Be to, geras įprotis – pokalbių telefonu metu stovėti arba vaikščioti, o kas valandą atlikti trumpus tempimo ar judėjimo pratimus.
„Ilgalaikis buvimas prie ekrano yra neišvengiamas daugeliui mūsų. Galite, pavyzdžiui, taikyti 20–20–20 taisyklę: kas 20 minučių bent 20 sekundžių žiūrėkite į kokį nors daiktą, esantį 20 metrų ar tolesniu atstumu. Be to, įsitikinkite, kad jūsų darbo vietoje ekrano ryškumas atitinka apšvietimo sąlygas“, – sako laiko valdymo ekspertė.
Geriame per mažai vandens
Vandens someljė E. Šaltytė atkreipia dėmesį į dar vieną iškalbingą statistinę eilutę: 40 proc. apklaustųjų per pertraukėles visai negeria vandens.
„Nors 60 proc. respondentų pertraukėlių metu pasimėgauja vandeniu, bendras kasdienis vandens suvartojimas išlieka nedidelis. Tik 20 proc. lietuvių per dieną išgeria nuo 1,5 iki 2 litrų, t. y. visuotinai rekomenduojamą kiekį, kuris padeda palaikyti gerą nuotaiką ir savijautą. Paprasta formulė – indeksą 0,03 padauginę iš savo svorio kilogramais, gausite vandens ir skysčių kiekį litrais, kurį turėtumėte išgerti kasdien, norėdami išlikti žvalūs ir energingi. Tačiau visada reikia įvertinti ir gyvenimo būdą, jei esate aktyvūs, skysčių organizmui reikia dar daugiau“, – sako ji.
Laiko planavimo specialistė D. Daugvilaitė-Zubcovė atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, kad supranta pertraukų naudą, daugeliui žmonių sudėtinga jas įtraukti į savo įtemptą dienotvarkę.
„Žmonės dažnai tvirtina, kad neturi laiko pertraukoms, nes yra per daug užsiėmę, tačiau laiko valdymo principų taikymas gali padėti įveikti šias kliūtis. Siūlau nustatyti tvirtus asmeninius įsipareigojimus daryti pertraukėles kaip kasdienės rutinos dalį. Planuojant savo laiką pirmenybė turi būti teikiama sveikatai ir produktyvumui. Skatinu pertraukas paversti neatsiejama gyvenimo dalimi ir aplinkiniams įrodyti, kad sugebate laiko rasti tam, kam tikrai norite“, – drąsina D. Daugvilaitė-Zubcovė.
E. Šaltytė apibendrina: nors, tyrimo duomenimis, daugelis Lietuvos gyventojų daro pertraukėles, yra daug galimybių tobulinti jų darymo būdus ir pasirinktą veiklą.
„Reguliarios, tinkamu laiku ir kokybiškos pertraukėlės yra labai svarbios norint išlaikyti produktyvumą ir energiją visą dieną. Save pastūmėję formuoti teigiamus įpročius, pavyzdžiui, poilsio metu nepamiršdami stiklinės vandens ir bent trumpam nusukdami akis nuo visų ekranų, nesunkiai pagerinsime savo bendrą savijautą ir darbo našumą. Kviečiu permąstyti savo pertraukėlių įpročius, keisti juos kuo naudingesniais“, – skatina vandens someljė.
