Sunki astma ir biologinė terapija gali būti labai sėkmingas duetas

Astmos – lėtinės kvėpavimo takų ligos – išsivystymo mechanizmai yra gana įvairūs. Dažniausiai liga pasireiškia vaikystėje, iki 10 metų amžiaus, tačiau ji gali prasidėti ir suaugusiesiems. Astma apibūdinama kaip lėtinis kvėpavimo takų uždegimas, kuriam būdingi tokie simptomai kaip švokštimas, krūtinės sunkumas, kosulys, oro trūkumas, dusulys, švilpimas kvėpuojant. Dėl šių sunkių simptomų gali išsivystyti ir fizinės bei psichinės problemos, nes pacientas pradeda bijoti užsiimti fizine veikla, likti vienas ar netgi miegoti. Jei pacientą kamuoja sunki alerginė astma, stiprų dusulį gali sukelti nauja aplinka, kurioje gausu plika akimi nematomų alergenų.

Astma – tai lėtinė liga, kuriai būdingi priepuoliniai paūmėjimai. Tai iš tiesų didelis išbandymas sergančiam asmeniui ir jo šeimos nariams – kelias dienas, savaites ar mėnesį gali būti visiškai ramu, kol, vieną dieną, dažniausiai gana netikėtai, prasideda sunkus priepuolis. Kuo ligos eiga sunkesnė, tuo priepuoliai dažnesni ir intensyvesni, tuo juos sunkiau tinkamai sukontroliuoti net ir pačiu naujausiu gydymu. Būtina pabrėžti tai, kad astma – progresuojanti liga, kuriai būdingas kintantis bronchų susiaurėjimas. Ankstesnėse ligos stadijose šis kvėpavimo takų susiaurėjimas yra grįžtamasis, kol, progresuojant lėtinei ligai ir pasiekus vėlesnes jos stadijas, bronchai gali susiaurėti labai stipriai ir jau nebegrįžti į pradines stadijas. Tai reiškia, kad priepuolio metu kvėpavimo takai taip stipriai susiaurėja, kad kvėpuoti tampa praktiškai nebeįmanoma. Negana to, bronchų epitelis išskiria daugiau uždegiminio sekreto – tai dar labiau apsunkina normalią kvėpavimo funkciją.

Astmos gydymas pritaikomas pagal tai, kokia paciento gyvenimo kokybė ir kaip liga ją paveikia, tarkime, koks paciento miegas, kaip jam sekasi mokytis ar dirbti, sportuoti. Jei pacientas visiškai netoleruoja fizinio krūvio, stengiamasi gydymu šią toleranciją padidinti; jei pacientui sunku dirbti ar miegoti, tuomet stengiamasi padaryti taip, kad pacientas geriau išsimiegotų naktį ir galėtų kokybiškiau dirbti ar mokytis. Paprastai tariant, dedamos visos pastangos, padedančios maksimaliai pagerinti kasdienį paciento gyvenimą, o pati ligos kontrolės vertinama ir iš paciento, ir iš gydytojo pusės. Dėl šios priežasties ypatingai svarbus glaudus ir reguliarus bendravimas tarp paciento ir jo lėtinę ligą gydančio sveikatos priežiūros specialisto. Svarbu pabrėžti tai, kad liga gali nuolat sunkėti – tuomet tenka ieškoti gydymo papildymo bei koregavimo galimybių.

Nauja viltis sunkios astmos gydyme – biologinė terapija, kuri Lietuvoje gana sėkmingai taikoma bent penkerius metus. Ji skiriama tiems pacientams, kuriems įprastu gydymu įkvepiamaisiais vaistiniais preparatais ir geriamaisiais priešuždegiminiais preparatais nebepavyksta tinkamai sukontroliuoti priepuolių sunkumo ir dažnio. Pati biologinės terapijos esmė šiek tiek primena skiepus, kai į paciento organizmą kas keletą savaičių (ar rečiau, priklausomai nuo vaisto) suleidžiama specialių antikūnų, veikiančių į astmos uždegimo išsivystymo mechanizmą ir padedančių sumažinti uždegimą sąlygojančių medžiagų kiekį kraujyje ir plaučiuose. Šis gydymas nėra tinkamas visiems, reikia nueiti nemažą kelią iki išvados, ar jis gali padėti, tačiau domėtis šia naujiena tikrai verta – ypač jei kasdienybei trukdo sunki ir sunkiai gydymui pasiduodanti astma. Viltis šios lėtinės uždegiminės ligos gydyme yra, tereikia bendradarbiauti su gydytoju pulmonologu ar alergologu, nenutraukti paskirto gydymo (nepaisant to, kad priepuoliai nepasirodė jau kurį laiką) ir lėtinę ligą suvaldyti tikrai pavyks.