Rezultatai paskelbti žurnale „Alcoholism: Clinical and Experimental Research“.
Kaip pažymi tyrėjai, atminties sutrikimai yra gana dažna alkoholio vartojimo pasekmė. Siekdami išsiaiškinti priežastis, mokslininkai atliko eksperimentą su 79 savanoriais studentais nuo 18 iki 22 metų.
Visiems jiems ant riešo buvo pritvirtinti jutikliai, kuriais buvo stebimas apsvaigimo nuo alkoholio lygis, ir jie kiekvieną rytą turėjo užpildyti klausimynus, kuriuose nurodė, ar praėjusią dieną vartojo alkoholį ir ar prisimena vakaro įvykius.
Per mėnesį trukusį eksperimentą buvo užfiksuoti 486 gėrimo epizodai, iš kurių po 147 epizodų įvyko amnezija. „Alkoholio sąmonės pritemimą“ bent kartą per šį laikotarpį patyrė 69,3 proc. eksperimento dalyvių.
Palyginę visus surinktus duomenis, tyrimo autoriai galėjo nustatyti tris pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos atminties praradimui išgėrus – apsvaigimo nuo alkoholio greitį, jo trukmę ir didžiausią vertę.
„Rezultatai patvirtina nuomonę, kad tai, kaip žmogus geria, yra svarbu prognozuojant su alkoholio vartojimu susijusių atminties sutrikimų riziką“, – teigė mokslininkai.
Pasak tyrėjų, staigus apsvaigimo nuo alkoholio balų padidėjimas atminties sutrikimų riziką padidina 2,69 karto. Alkoholio koncentracijos kraujyje pikas padidina sąmonės aptemimo riziką 2,93 karto.
Tačiau didžiausią poveikį turi apsvaigimo trukmė: ilgai vartojant alkoholį laikinos amnezijos rizika padidėja 4,16 karto.
Kartu tyrimo autoriai pripažino, kad gautų rezultatų reprezentatyvumas nėra idealus.
Pirma, jie turėjo labai mažą tiriamųjų imtį, iš kurios didžiąją dalį sudarė baltaodės (86,1 proc.) merginos (55,7 proc.).
Antra, eksperimentas truko tik mėnesį ir pateko kaip tik per švento Patriko dieną (siejamą su alkoholio vartojimu), o paskui – per Velykų savaitgalį (kai daugelis studentų išvyksta namo, kur geria mažiau).
Taip pat pažymima, kad kai kuriais atvejais studentai galėjo nesuvokti, kad turėjo sąmonės pritemimą, ir, matyt, neįrašė to į klausimyną.
