Depresija, traukuliai ir širdies ritmo sutrikimai – populiaraus maisto papildo šalutiniai poveikiai

2024 m. balandžio 22 d. 05:59
Lrytas.lt
Maisto papildai dabar kaip niekada populiarūs. Tačiau per didelės žuvų taukų, vitamino D ar kitų papildų dozės gali pakenkti jūsų sveikatai. Toksikologas išvardijo šalutinius poveikius, kurie atsiranda vartojant per didelius populiarių vitaminų bei mineralų kiekius.
Daugiau nuotraukų (3)
Hertfordšyro universiteto toksikologijos skyriaus vadovas prof. Robas Chilcottas įspėjo, kad net ir patys populiariausi bei saugiais laikomi maisto papildai gali būti pavojingi, jeigu yra vartojami per dideliais kiekiais arba sąveikauja su tam tikrais vaistais.
Be to, maisto papildai nėra kontroliuojami taip griežtai kaip, pavyzdžiui, vaistai. 2023 m. tyrėjai išanalizavo 57 maisto papildus ir sužinojo, kad net 89 proc. gaminių tikroji sudėtis skyrėsi nuo to, kas buvo parašyta ant jų pakuotės.
Dauguma ekspertų sutinka, kad vitaminais ir mineralais geriausia apsirūpinti kartu su maistu, tačiau maisto papildai gali būti naudingi žmonėms, kurie susidūrė su tam tikros medžiagos trūkumu arba jų mityba nėra pilnavertė.
Prof. R.Chilcottas papasakojo apie šalutinius poveikius, kurie gali atsirasti po ilgo bei nesaikingo kai kurių maisto papildų vartojimo.
Magnis
Magnis yra būtinas raumenų ir nervų funkcijai bei cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti. Rekomenduojama paros norma suaugusiems, priklausomai nuo amžiaus ir lyties, yra nuo 310 iki 420 miligramų. Maždaug tokį pat kiekį magnio galima gauti suvalgius didelę saują migdolų arba aštuonias mažas bulves.
Pasak R.Chilcotto, perdozavus magnio atsiranda mieguistumas, suprastėja refleksai, gali parausti veidas. Kraštutiniais atvejais per didelis magnio kiekis gali sukelti paralyžių ar net mirtį.
Negana to, vartojant per daug magnio gali sumažėti kalcio kiekis organizme (tai vadinama hipokalcemija), kas gali sukelti daugybę sveikatos problemų. „Cleveland Clinic“ vardija tokius hipokalcemijos simptomus: depresija, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai.
Prof. R.Chilcottas pridūrė, kad magnio perdozavimo rizika yra daug didesnė esant kokiam nors inkstų funkcijos sutrikimui.
Vitaminas C
Vitaminas C stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui pasisavinti geležį. Prof. R.Chilcottas teigė, kad šis vitaminas paprastai yra laikomas saugiu, o jo perdozavimas yra ypač retas atvejis. Suaugusiems per parą reiktų suvartoti apie 75–90 miligramų vitamino C, o neigiamas poveikis atsiranda tik tada, kai kasdien yra išgeriama daugiau nei 2000 miligramų. Maždaug tokį pat kiekį vitamino C žmogus gautų suvalgęs 28 apelsinus arba 21 papriką.
Profesorius sakė, kad per dieną suvartojant daugiau nei 2000 miligramų vitamino C gali atsirasti nuovargis, inkstų sutrikimai bei vitamino B12 trūkumas. Žmonės, sergantys podagra, ciroze ir tam tikromis inkstų ligomis, turėtų ypač vengti didelių vitamino C dozių.
Vitaminas D
Vitaminas D yra būtinas imuninei sistemai, raumenims, nervams bei stipriems kaulams. Remiantis JAV Maisto papildų biuro duomenimis, suaugęs žmogus per dieną turėtų suvartoti 15 mikrogramų ir ne daugiau nei 100 mikrogramų vitamino D. Maždaug tiek pat vitamino D galima gauti suvalgius 13 su puse kiaušinio arba išgėrus penkis puodelius augalinio pieno.
JAV Maisto papildų biuras taip pat skelbia, kad perdozavimo simptomai pradeda reikštis tik suvartojant daugiau nei 250 mikrogramų vitamino D per dieną.
Iš visų papildų, apie kuriuos kalbėjo prof. R.Chilcottas, šis kelia pačią didžiausią riziką. Tačiau pavojus kyla tik vartojant labai dideles dozes. „Jo nauda sveikatai vartojant rekomenduojamą paros normą yra daug didesnė nei galimas neigiamas poveikis“, – tikino profesorius.
Jo teigimu, per didelis vitamino D kiekis yra pavojingas, nes dėl jo padidėja kalcio koncentracija kraujyje, o tai gali sukelti konjunktyvitą, skausmą, karščiavimą bei šaltkrėtį, vėmimą ir svorio kritimą.
Eksperto teigimu, su didžiausia vitamino D perdozavimo rizika susiduria inkstų ligomis sergantys pacientai.
Žuvų taukai
Omega-3 riebalų rūgštys, esančios įvairiuose maisto produktuose, ypač žuvyje, yra svarbios ląstelių sveikatai, taip pat širdžiai, kraujagyslėms, plaučiams ir imuninei bei endokrininei sistemoms.
JAV maisto ir vaistų administracija rekomenduoja per parą suvartoti iki dviejų gramų žuvų taukų – maždaug tiek pat šios medžiagos yra ir vienoje 90 gramų lašišos porcijoje.
Prof. R.Chilcottas pasakojo, kad didžiausią riziką vartojant žuvų taukus kelia ne patys papildai, o teršalai, su kuriais per savo gyvenimą susiduria žuvys. Žuvų taukuose kartais yra randama net tokių sunkiųjų metalų kaip gyvsidabris, švinas bei kadmis.
Metilo gyvsidabris iš žuvų taukų yra pašalinamas jų perdirbimo ir valymo metu. Be to, vienas 2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad visuose tirtuose skirtingų gamintojų žuvų taukuose nebuvo aptikta tokių kenksmingų medžiagų kaip arsenas, kadmis, varis, geležis ar gyvsidabris. Tiesa, vykdant šį tyrimą, kai kuriuose gaminiuose buvo aptiktas švinas.
Parengta pagal „Business Insider“ inf.
magnisžuvų taukaivitaminas D
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.