Anot Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų centro gydytojo otorinolaringologo Airido Brazlausko, tik diagnozavus priežastis, sukėlusias klausos pablogėjimą, pavyksta pritaikyti tinkamą gydymą.
„Klausos nusilpimas – tai garso suvokimo funkcijos sutrikimas bent trijuose garso dažniuose virš 30 dB. Paprastai sakant, tai yra klausos nervo susilpnėjimas ir sumažėjęs jautrumas garsui. Remiantis statistiniais duomenimis, bent 25 proc. asmenų virš 65 m. turi didesnį ar mažesnį klausos pažeidimą, tačiau nuo ūmios ausų patologijos bei pakenkimo klausai taip pat nėra apsaugoti ir jaunesnio amžiaus žmonės“, – teigia A. Brazlauskas.
Klausos sutrikimai yra skirstomi į du tipus – kondukcinį klausos sutrikimą, kai patologija yra garso perdavimo sistemoje (išorinėje ausies landoje bei vidurinėje ausyje) ir neurosensorinį prikurtimą, kuris reiškia, jog yra pažeistas klausos nervas arba garsą suvokiantys centrai galvos smegenyse.
Kaip atpažinti silpnėjančią klausą?
Dalis pacientų aiškiai jaučia ūmiai atsiradusį prikurtimą, užgulusią vieną ar kitą ausį. Visgi, esant lėtiniam, stabiliam klausos blogėjimui, jį pastebėti gali būti sudėtinga, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į subtilesnes detales.
„Esant klausos nusilpimui, žmonėms tampa sunku suprasti kalbą, pašnekovų dažniau prašoma pakartoti, tai ką sakė, tampa sunkiau orientuotis triukšmingoje aplinkoje, norisi pasigarsinti televizorių ar telefoną, sutelkiama daugiau dėmesio į pokalbį, todėl greičiau pavargstama“, – pasakoja gydytojas otorinolaringologas.
Ilgainiui šie simptomai pradeda sekinti pacientą, todėl jiems atsiranda galvos skausmai bei nuovargis dėl nuolatinės įtampos, bandant suprasti kalbą. Neretai dėl šių priežasčių dalis pacientų tampa irzlūs ir pradeda vengti socialinių situacijų.
Kas lemia klausos prastėjimą?
Pasak A. Brazlausko, klausa susilpnėti gali dėl įvairių veiksnių:
– akustinių traumų – per didelio triukšmo sukelto klausos pakenkimo;
– galvos traumų – kai, lūžus smilkinkauliui, pažeidžiamas ausies labirintas;
– širdies ir kraujagyslių sistemų ligų – kadangi ausies labirintą maitina vienintelė arterija, kraujospūdžio šokinėjimai ar kraujotakos nepakankamumas gali pakenkti klausos nervui;
– ototoksinių vaistų, ypač aminoglikozidų, kilpinių diuretikų, dalies chemoterapijoje taikomų vaistų, kurių nepageidaujamas poveikis yra klausos pakenkimas;
– klausos nervo neurinomų – gerybinių klausos nervo navikų;
– senatvinio prikurtimo – su amžiumi išsivysčiusio klausos pakenkimo, diagnozuojamo, kai atmetamos kitos priežastys. Šis klausos pakenkimas dažniausiai būna simetriškas abejose ausyse;
– ūmaus neurosensorinio prikurtimo – staigaus, per 24–72 val. atsiradusio klausos pablogėjimo. Dažniausiai pacientai pajunta, kad staiga girdi prasčiau arba visai negirdi viena ausimi. Neretai šis klausos pakenkimas yra lydimas atsiradusio ūžesio ar galvos svaigimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi pacientai, kuriems pasireiškia progresuojantis vienpusis klausos pakenkimas, turėtų būti nuodugniai ištirti.
Kaip diagnozuojamas klausos nusilpimas?
Kiekvieną klausos pažeidimą itin svarbu tinkamai diagnozuoti, nes tik teisingai nustačius jo priežastį, galima taikyti specifinį etiologinį (priežastinį) gydymą.
„Pagrindinis tyrimas, kuris parodo, ar tai neurosensorinis prikurtimas – t. y. pakenkimas garsą suvokiančiai sistemai, ar kondukcinis – pakenkimas garsą pravedančiai sistemai, bei koks to pakenkimo lygis, yra audiometrija“, – pažymi A. Brazlauskas.
Be to, diferencinei diagnostikai gali būti naudojama impedansometrija – vidurinės ausies akustinio pralaidumo ir spaudimo būgninėje ertmėje tyrimas. Kai pasireiškia vienpusis klausos pakenkimas ar ūžesys, diagnozė patikslinama taikant radiologinius tyrimus – galvos magnetinį rezonansą (MRT) ar kompiuterinę tomografiją (KT). Žinoma, klausos susilpnėjimo gydymas priklauso ir nuo jį sukėlusios priežasties, ir nuo pobūdžio.
„Ūmus, 12–72 val. trunkantis neurosensorinis prikurtimas, kai klausos pažeidimas yra virš 30 dB, yra gydomas stacionariniu būdu, taikant hormoninį priešuždegiminį gydymą. Kalbant apie lėtinį, stabilų klausos pakenkimą, vienintelis efektyvus gydymas yra klausos reabilitacija, pritaikant reikalingą klausos aparatą“, – atkreipia dėmesį gydytojas otorinolaringologas.
Kaip išvengti klausos pažeidimų?
Nerimauti dėl klausos jauno amžiaus ir su kitomis ligomis nesusiduriantiems pacientams nereikėtų – įprastai užtenka profilaktinio klausos patikrinimo dėl darbo, atliekamo bent kartą per du metus. Visgi, pravartu atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus artimuosius, kurių klausa prastėja palaipsniui, nes jiems patiems pastebėti šį procesą gali būti sunku.
„Kaip minėjau, ypač svarbu nustatyti klausos pablogėjimą ir laiku taikyti reabilitacines priemones, nes ilgainiui, dėl prastos klausos, nukenčia socialinis gyvenimas, emocinė sveikata ir aktyvėja smegenų degeneracija. Todėl vyresniems nei 65 m. pacientams naudinga tikrinti klausą kasmet“, – akcentuoja gydytojas.
Norint išvengti klausos problemų ateityje, taip pat svarbu saugoti ausis nuo triukšmo – vengti triukšmingų vietų, o jei to padaryti neįmanoma, stengtis jose būti kuo trumpiau.
„Darbas triukšmingoje aplinkoje turi būti atliekamas su ausis saugančiomis priemonėmis – ausinėmis ar ausų kištukais. Be to, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas ir plačiai paplitusį ausinukų naudojimą, reikėtų atkreipti dėmesį į garso stiprumą – jis neturėtų viršyti 85 dB“, – pastebi gydytojas otorinolaringologas A. Brazlauskas.
