Pirmą kartą 21 km distanciją ji įveikė 2014 m., kartu su dukra Andrea. Dalyvavo ir dar keli artimi giminaičiai – visi su panašių bėgimu patirtimi.
„Tiesiog atrodė, kad jie smagiai leidžia laiką, ir aš panorau prisijungti“, – sakė ji.
82 metų moteris kasryt išsiruošią pasivaikščioti ir įveikia maždaug 13 km. Sako, padeda palaikyti sveiką širdį ir išlikti žvaliai.
„Neturiu paslapties“, – apie savo fizinę formą sakė Vilma. – Man tai atrodo natūralu, ir aš apie tai negalvoju.“
Moksliniai tyrimai rodo, kad sekdami jos pavyzdžiu galite pagerinti savo sveikatą, net jei neįveiksite tiek daug kilometrų.
Vaikščiojimas – kasdienė rutina
Vilma sakė, kad visada buvo aktyvi, kartu su šeima važinėjo dviračiais.
Tačiau 2014 m. moteriai buvo diagnozuotas perikarditas (krūtinės skausmas ir širdį supančių audinių sudirginimas), pleuritas ir širdies vožtuvo problema. Ji buvo pasiryžusi daryti viską, kad išliktų sveika, ir ėmė reguliariai vaikščioti. Tiesa, pradėjo nuo trumpų atstumų.
„Iš esmės tai buvo pastangos išeiti iš namų, – sakė ji. – Norėjau sugrįžti į ankstesnę būseną, nes tos ligos iš manęs daug atėmė.“
Palengva Vilmos ištvermė augo ir ji ilgino distanciją.
„Net nežinau, kodėl pradėjau žingsniuoti 8 mylias (beveik 13 km), bet susiformavo tokia rutina. O paskui dar pradėjau daugiau bėgioti“, – sakė ji.
Dabar jos pagrindinė fizinio aktyvumo forma – ilgi kasdieniai pasivaikščiojimai, iš viso ji per mėnesį įveikia daugiau nei 300 km. Tiesa, ekspertai nėra tokie ekstremalūs. Pasak jų, dauguma žmonių gautų naudos, jei kasdien nueitų vos 500–1000 žingsnių daugiau.
„Tai naudinga, nes padeda išlikti žvaliai ir pagerėjo mano širdies veikla. Be to, tai naudinga mano psichinei sveikatai“, – sakė Vilma.
Senjorė kasmet su šeima dalyvauja pusmaratonio bėgime.
„Dabar esu lėtesnė nei anksčiau, bet man 82 metai, tad ką galiu pasakyti? Darysiu tai, kol galėsiu“, – apie pusmaratonį sakė Vilma.
Nuotraukos padeda palaikyti socialinius ryšius
Vilmos rytiniai pasivaikščiojimai apima bendravimą su artimais žmonėmis. Išėjusi ji pridaro nuotraukų, kuriomis dalinasi su giminaičiais ir draugais.
„Aš vaikštau dėl širdies sveikatos, be to, pramogauju. Turiu keletą kasdienių kontaktų ir kartu su nuotrauka nusiunčiu žinutę „labas, kaip sekasi“, – sakė ji.
Mokslas patvirtina, kad bendravimas gali padidinti ir ilgaamžiškumą, ir motyvaciją toliau sportuoti.
Mėlynųjų zonų, t. y. sričių, kuriose gyvena daug žmonių, sulaukusių 100 metų, gyventojai pasižymi tvirtais socialiniais ryšiais, kurie naudingi tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.
Pratimai padeda išvengti traumų
Vilma ne tik vaikšto, kad išliktų aktyvi, ji tai pat atlieka tempimo ir judrumo pratimus, pavyzdžiui, pritūpimus, kad apsaugotų savo sąnarius.
Moteris treniruojasi namuose. Ji turi kelis 6 svarų (apie 2,7 kg) svorio svarmenis ir atlieka paprastus pratimus.
Net ir be jokių įmantrių svorių kilnojimo technikų, jėgos treniruotės, kaip rodo tyrimai, siejamos su ilgesniu ir sveikesniu gyvenimu.
Vilmos teigimu, aktyvus socialinis gyvenimas, ilgi pasivaikščiojimai ir jėgos treniruotės pasiteisina, nes ji pastebėjo, kad jos bendraamžių, kurie neturi šių įpročių, sveikata pablogėjo labiau.
„Manau, kad esu viena iš laimingųjų. Kol kas jaučiuosi gerai“, – sakė ji.
Parengta pagal „Business Insider“ inf.
