Širdies nepakankamumas – kitų ligų pasekmė
Širdies nepakankamumas atsiranda sutrikus širdies veiklai, kai širdis nebepajėgia aprūpinti kūno organų būtinu deguonimi ir maisto medžiagomis. Pasak gydytojos, ši liga yra kitų, dažniausiai kardiovaskulinių susirgimų, pasekmė.
„Širdies nepakankamumas išsivysto tuomet, kai negydomos arba netinkamai gydomos širdies ir kraujagyslių ligos. Šią ligą dažniausiai sukelia padidėjęs kraujospūdis (pirminė arterinė hipertenzija), išeminės širdies ligos, tarp jų ir miokardo infarktas, širdies vožtuvų ligos ir tam tikri širdies ritmo sutrikimai, tokie kaip prieširdžių virpėjimas. Širdies nepakankamumu gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau didesnė rizika – vyresnio amžiaus pacientams“, – sako specialistė.
Kartais širdies nepakankamumas išsivysto ir visiškai sveikiems žmonėms, persirgus kokiomis nors virusinėmis infekcijomis, kurios gali sukelti širdies raumens uždegimą – miokarditą, sako gydytoja kardiologė K. Čerlinskaitė-Bajorė.
„Virusinių ligų komplikacijos gali lemti širdies nepakankamumo išsivystymą, tačiau tai nutinka retai. Širdies nepakankamumą gali sukelti ir kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, negydomas ar prastai gydomas cukrinis diabetas“, – teigia ji.
Pagrindiniai simptomai, įspėjantys apie ligą
Pasak gydytojos kardiologės, pagrindinis ir įprastai anksčiausiai pasirodantis širdies nepakankamumo simptomas yra dusulys.
„Jis dažniausiai jaučiamas fizinio krūvio metu – žmogus nebegali daryti to, ką galėjo anksčiau, pavyzdžiui, užlipti laiptais nesustodamas pailsėti. Oro gali pritrūkti ir einant tiesiu keliu. Kitas dažnas šios ligos simptomas yra kojų tinimas.
Kiti simptomai – nuovargis, jėgų trūkumas, silpnumas, širdies ritmo sutrikimai, virškinimo sutrikimai – būdingi ir kitiems negalavimams, todėl pajutus juos būtina apsilankyti pas specialistą, kuris padėtų išsiaiškinti tikrąją simptomų kilmę. Pasitikrinti ypač svarbu tuomet, kai žmogus jau serga kokia nors kardiovaskuline liga, pavyzdžiui, padidėjęs jo kraujospūdis, jis serga prieširdžių virpėjimu arba yra persirgęs miokardo infarktu“, – teigia K. Čerlinskaitė-Bajorė.
Nuo 2023 m. sausio kartą per metus šeimos gydytojai gali nemokamai paskirti NT-proBNP kraujo tyrimą. „Šis tyrimas skirtas išsiaiškinti, ar pacientas neserga širdies nepakankamumu jau esant ligos simptomams, tačiau gali būti skiriamas ir tuomet, jeigu yra rizika sirgti šia liga. Jeigu šis rodiklis padidėjęs, žmogus turi būti siunčiamas pas kardiologą konsultacijos“, – sako gydytoja.
Gydytoja išskiria keturias širdies nepakankamumo stadijas.
„A stadija – kai žmogus dar neserga šia liga, bet turi didelę riziką ja susirgti. Į šią grupę patenka visi pacientai, turintys širdies ir kraujagyslių ar kitų lėtinių ligų, galinčių sukelti širdies nepakankamumą. Ši stadija išskiriama tam, kad atkreiptume tiek pacientų, tiek gydytojų dėmesį, kad tinkamai nekontroliuojant lėtinių ligų gali išsivystyti širdies nepakankamumas.
B stadija – kai nustatomi struktūriniai ir funkciniai širdies raumens pokyčiai, tačiau simptomų vis dar nėra. Ši stadija vadinama „pre-širdies nepakankamumu“. Tokius pacientus reikėtų sekti atidžiau, o atsiradus simptomams, nedelsiant paskirti tinkamą gydymą. Ligos simptomai pasireiškia esant C stadijai. Šioje stadijoje širdies nepakankamumas dažniausiai ir diagnozuojamas. Ši stadija dar skirstoma į keturias klases pagal simptomų sunkumą – nuo pirmos, kai simptomai pasireiškia tik didelio fizinio krūvio metu, iki ketvirtos, kai simptomai vargina minimalaus krūvio metu arba ramybėje.
Paskutinė – D stadija – reiškia pažengusį arba gydymui atsparų širdies nepakankamumą. Šie pacientai turėtų būti nukreipiami širdies transplantacijai, o jei šis gydymo metodas jau negalimas, pacientai turi būti slaugomi, stengiantis kiek įmanoma palengvinti simptomus“, – apie ligos etapus pasakoja specialistė.
Anot jos, ši liga pavojinga, dažnai netgi lyginama su onkologinėmis ligomis, nes tuomet, kai žmogus ja suserga, prognozė gali būti panaši kaip kai kurių onkologinėmis ligomis sergančių pacientų, o kartais ir blogesnė.
„Širdies nepakankamumas stipriai paveikia juo sergančių žmonių gyvenimo kokybę – susirgus reikia vartoti daug įvairių vaistų, liga gali sukelti psichologinių problemų, depresinius simptomus, nerimą. Taip pat širdies nepakankamumu sergantiems žmonėms sudėtinga užsiimti fizine veikla. Tačiau vartojant vaistus, tinkamai kontroliuojant ligą galima grįžti prie gana įprasto, normalaus gyvenimo“, – sako gydytoja kardiologė K. Čerlinskaitė-Bajorė.
Geriausias vaistas – prevencija
Širdies nepakankamumo gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir individualaus paciento sveikatos įvertinimo.
„Mokslas sparčiai tobulėja, atsiranda vis naujų vaistų, turime implantuojamus prietaisus, kuriais galime šią ligą kontroliuoti, pagerinti gyvenimo kokybę ir reikšmingai prailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę. Tačiau, norint išvengti kardiovaskulinių ir kitų ligų, svarbiausia yra prevencija. Tam, kad užkirstume kelią širdies nepakankamumui, pirmiausia turime savimi pasirūpinti – tinkamai maitintis, būti fiziškai aktyvūs, atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, stebėti ir prireikus kontroliuoti savo arterinį kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, taip pat palaikyti sveiką kūno svorį.
Užkirsti kelią širdies nepakankamumui padeda ir kai kurių grupių vaistai, pavyzdžiui, statinai. Mažindami cholesterolio kiekį kraujyje, šie vaistai mažina riziką susirgti širdies nepakankamumu tiems, kurie priklauso rizikos grupei. Statinai padeda užkirsti kelią kitiems kardiovaskuliniams įvykiams, tokiems kaip miokardo infarktas ir išeminės širdies ligos, o tai yra labai svarbu, nes išeminės širdies ligos yra dažniausia širdies nepakankamumo priežastis“, – prevencijos svarbą pabrėžia gydytoja.
Specialistės manymu, norėdami likti sveiki, visų pirma turime pasikliauti paprastais, tačiau itin veiksmingais būdais, padedančiais užkirsti kelią daugeliui ligų.
„Kažkodėl esame linkę nuvertinti fizinio aktyvumo svarbą mūsų sveikatai, nors tai yra be galo svarbus veiksnys, padedantis išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Mažas judrumas, sėdimas darbas lemia kardiovaskulinių ligų atsiradimą ir progresavimą.
Dauguma žmonių mano, kad neturi laiko pasivaikščiojimams ar sportui, tačiau manau, kad norint tikrai galima atrasti tam laiko, pavyzdžiui, išeiti pasivaikščioti per pietų pertrauką. Atėjo pavasaris, orai šyla, o judesys ilgina gyvenimo trukmę“, – pokalbį užbaigia gydytoja kardiologė K. Čerlinskaitė-Bajorė.
