Kaip įvyksta nugaros traumos?
Į sporto medicinos gydytoją M. Butvilą kreipiasi pacientai, nugaros traumas patyrę namuose, pavyzdžiui, iš aukštai kritę, paslydę ant laiptų, dirbant ūkyje ir pan. Taip pat sporto metu, ypač keliant didelius svorius, praktikuojant kontaktinį ar ekstremalų sportą. O ypač rimtos traumos gresia eismo įvykių metu – patekus į automobilio avarijas, nukritus nuo motociklo, dviračio, paspirtuko ar kitų transporto priemonių.
Patyrus stuburo traumą gali įvykti stuburo slankstelio lūžis ar lūžis su pasislinkimu; stuburo slankstelis gali tapti nestabilus; gali nukentėti minkštieji nugaros audiniai; būti pažeisti tarpslanksteliniai diskai; įvykti stresiniai lūžiai.
„Šalia stuburo yra visos nervinės struktūros, nervų šaknelės, stuburo smegenų dangalai, kurie yra labai jautrūs išorės veiksniams. Dėl to traumos gali būti sudėtingesnės, o gijimas apsunkintas lyginant, pavyzdžiui, su galūnių traumomis“, – sako gydytojas M. Butvila.
Laimei, dažniau pasitaiko ne tokios rimtos traumos – tarp stuburo slankstelių yra begalės raiščių, kurie traumos metu gali įplyšti, nutrūkti, dėl to gali atsirasti nestabilumas, kamuoti skausmas, diskomfortas, pacientą gali „rakinti“, gali būti sunku atlikti tam tikrus judesius.
„Stuburas – kūno centras, kurį pažeidus reaguoja visas raumenynas“, – pabrėžia sporto medicinos gydytojas M. Butvila ir priduria, kad dažniausiai yra tiesioginė priklausomybė tarp jėgos, perduotos smūgio metu, ir traumos pasekmių – skausmo lygio, pažeidimo sudėtingumo. Vienos pavojingiausių – nugaros smegenų traumos.
Jei pažeidimas susijęs ir su stuburo smegenimis, juosmenyje, – pacientas dėl to gali laikinai ar negrįžtamai nebevaikščioti, laikinai nutirpti kojos, jos gali tapti silpnos, sunkiai valdomos, taip pat dėl to gali kamuoti išmatų ar šlapimo nelaikymas. Jei susitraumuojama kaklinėje dalyje, pacientas gali nevaldyti vienos ar abiejų rankų, gali būti paveikta vegetacinė nervų sistema, vidaus organai.
Ne tik nelaimingi atsitikimai
Nors galvojant apie traumas, dažniausiai susimąstoma tik apie nelaimingus atsitikimus, netikėtas situacijas, jos gali kilti ir dėl kasdienių judesių ar įpročių.
„Jei trauma įvyksta staiga, nugara, matyt, buvo veikiama didelės jėgos – smūgis, kritimas, didelė apkrova ir pan. Tačiau nugaros trauma gali įvykti ir ne per dieną dėl ilgametės disfunkcijos minkštuosiuose audiniuose, atliekant monotoniškus judesius, dėl ilgainiui atsiradusių mikroįplyšimų ar mikroįtrūkimų. Bet kokiu atveju, trauma nedings per dieną, reikia skirti laiko, rasti, kas jums geriausiai padeda ir tapti savo nugaros žinovu“, – tvirtina sporto medicinos gydytojas M. Butvila.
Kaip sakė sporto medicinos gydytojas, nugaros traumos gali būti įvairios, o pažeidimai, susiję su stuburu – labai komplikuoti ir pavojingi. Be to, pojūčiai po nugaros traumos kiekvienu atveju taip pat gali būti labai skirtingi.
„Pavyzdžiui, patyrus kai kurias nugaros traumas, žmogus negalės atsilošti atgal, tai bandant daryti kils didelis skausmas. Kitais atvejais gali būti sunku pasilenkti į priekį arba, pavyzdžiui, pasisukti šonu, tad siekiant pasveikti, ir į tai svarbu atsižvelgti, – akcentuoja gydytojas M. Butvila. – Pacientui atlikus rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimą, kartais, atrodo, labai panašus pažeidimas jau anksčiau matytas, tačiau kiekvienam žmogui pasekmės gali būti jaučiamos labai skirtingai.“
Verta pamiršti pasenusį požiūrį
Dėl sužeistos nugaros skausmo baisu net pajudėti. Pagulėsiu, išgersiu vaistų ir praeis? Sporto medicinos gydytojas M. Butvila sako, kad patyrus nugaros traumą, priklausomai nuo jos sunkumo, porą savaičių gali tekti pailsėti, bet tai nereiškia, kad visą laiką būtina gulėti.
„Dar dabar dalis medikų po nugaros traumos gali patarti ilsėtis, vartoti nuskausminamuosius, nejudėti, nieko sunkaus nekelti, taip tarsi siekdami visą kūną „sugipsuoti“.
Žinoma, pirmosiomis dienomis po traumos ramybė reikalinga, tačiau užsigulėti nepatarčiau, o pirmiausia geriau dėl apžiūros ir konsultacijos kreiptis į kvalifikuotus specialistus – sporto medicinos gydytojus, traumatologus. Būtina ištirti, kodėl kyla skausmas, koks pažeidimas įvyko ir tada imtis reikalingų veiksmų“, – sako M. Butvila bei priduria nebesivadovauti pasenusiu požiūriu – „turint nugaros traumą ar išvaržą, negalima kelti sunkesnių nei 2,5 kg svorių, lenktis užsirišti batų – iš klubų arba iškelti koją, nelenkti nugaros, neatlikti kokio netaisyklingo judesio.“
„Neįsisprauskime į rėmus. Turėdami nugaros traumą ar išvaržą, neprivalome judėti kaip robotai ir savęs „nurašyti“. Gyvenimas susideda iš daug netobulų, netaisyklingų judesių. Pažiūrėkime, kaip juda vaikai: jie laksto, rangosi, voliojasi, sukiojasi, laipioja. Mes, suaugę, pratę save įstatyti į rėmus, ypač, kai mums kažką skauda, turime traumą, tačiau taip patys apribojame savo judesius ir problema tik progresuoja“, – sako sporto medicinos gydytojas M. Butvila.
Patyrus nugaros traumą, aktyviau suveikia apsauginiai kūno mechanizmai: telkiamas dėmesys stuburui, dalis raumenų labiau susitraukia siekiant stabilizuoti stuburą, kad aplink jį esančios nervų šaknelės nebūtų dirginamos ir būtų mažinama skausmo tikimybė, sako gydytojas.
„Dėl to ilgainiui atsiranda tam tikrų raumenų sustingimas, judesių paslankumo sumažėjimas, tam tikri judesiai tampa riboti, skausmingi, sumažėja judesių amplitudė, plastiškumas, jėga, negana to, atsiranda psichosocialinis faktorius – jaučiama judesio baimė, nes tai kelia skausmą.
Taip galiausiai apskritai gali būti siekiama nejudėti ir taip užsisuka ratas: dėl judesio stokos sąnariai ir jungiamasis audinys dar labiau stingsta, baimė didėja, prastėja gyvenimo kokybė“, – pastebėjimais dalijasi sporto medicinos gydytojas M. Butvila.
Judėjimas gydo
Gydytojas akcentuoja – nėra vienintelio pasveikimo recepto, tinkančio visiems, ypač kalbant apie stuburą. „Yra daug būdų ir krypčių, kaip galima padėti savo sveikatai ir nugarai, tačiau ko nors neišbandę, nežinosime, kas geriausiai mums tinka. Vienam pacientui gali užtekti daryti tempimo pratimus, kitam galbūt reikės mobilumo didinimo pratimų, kitiems galbūt reikės tam tikrų kūno vietų stiprinimo“, – sako M. Butvila.
Judėdami suaktyviname kraujotaką, tuomet šyla jungiamasis audinys, sąnariai, raiščiai, raumenys, išsiskiria daugiau sinovinio skysčio, kuris sutepa sąnarius, didėja audinių paslankumas, audinių mobilumas. „Skamba labai paprastai, bet apskritai kalbant apie bet kokio pobūdžio traumas, taikomas dozuotas, nuoseklia progresija paremtas judesys prižiūrint specialistams“, – sako sporto medicinos ekspertas ir primena, kad vaikščiojimas – puikus vaistas, gydantis kone visą kūną.
Nugaros traumos gydymo kelias – ilgas, o ypač ilgai gyja stuburas, tad norint atsistatyti, reikės laiko ir kantraus darbo. Gydytojas M. Butvila pabrėžia – judesys gydo, tik reikia rasti, kas labiausiai padeda.
„Neignoruokite skausmo, nemaskuokite jo vaistais, neapsimeskite, kad problemos nėra. Skirkite savo sveikatai dėmesio, duokite sau laiko pasveikti, nes nugaros traumų gydymas – ne sprintas, o maratonas“, – sako pašnekovas.
