„Tiek vasarį, tiek kovą žmonės ateina su labai nespecifiniais skundais: kad jaučiasi labai pavargę, neturi energijos, dažnai serga peršalimu, virusinėmis infekcijomis. Vasarą tokių pacientų, kurie skųstųsi stipriu nuovargiu, būna gerokai mažiau“, – sako „Affidea Lietuva“ vyr. šeimos gydytoja Lietuvai Elena Šukė.
„Taigi, nors nėra blogo meto rūpintis savo sveikata – tai gerai daryti ir žiemą, ir vasarą, pavasaris puiki proga aplankyti gydytoją ir pasirūpinti, kad vasarą pasitiktume sustiprėję ir sveiki“, – priduria ji.
Pasak ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ „Seesam“ Sveikatos draudimo produkto vadovės Indrės Tuchtienės, dauguma išlaidų už gydytojų konsultacijas, tyrimus ir procedūras, kurie aktualūs pavasarį, gali būti kompensuojamos sveikatos draudimo lėšomis, jeigu tokį savanorišką draudimą darbuotojams yra suteikęs darbdavys. Ji pataria, į ką atkreipti dėmesį, norint šia draudimo paslauga darbuotojams pasinaudoti savo sveikatai pavasarį sustiprinti.
Nuovargis – ir medžiagų stygiaus pranašas
E. Šukės teigimu, besiskundžiantiems nuovargiu dažnai pasitaiko atvejų, kai nustatomas vienos ar kitos svarbios gerai sveikatai medžiagos trūkumas.
Vienas iš dažnų prastos savijautos ir nuovargio palydovų būna geležies stygius.
„Vasarą, rudeniop valgome sveikiau – daugiau daržovių ir vaisių. Žiemos metu šitų produktų vietą dažnai užima miltiniai produktai ar pieno produktai – o pastarieji blokuoja geležies įsisavinimą. Taigi, nuovargiu besiskundžiantiems pacientams atliekame geležies atsargų organizme – feritino – tyrimą“, – sako ji.
Kita medžiaga, kurios trūkumas nustatomas itin dažnai – vitaminas D.
„Iš mano praktikos, kokiems 80 proc. žmonių galima nustatyti vitamino D trūkumą – tai pati dažniausia mūsų diagnozė. Po vasaros, rudeniop tai pasitaiko truputį rečiau nei pavasario pradžioje“, – pastebi E. Šukė.
Pavasarį gydytoja taip pat rekomenduoja pasitikrinti cholesterolį: „šiltuoju metų laiku žmonės labiau atsipalaiduoja, vartoja daugiau alkoholio, dažniau renkasi atsitiktinį, ne tokį sveiką maistą. Tai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai, ypač jeigu cholesterolio lygis jau yra aukštas. Atlikę tyrimą ir žinodami rizikas, galime su pacientu aptarti jo mitybą, pasiūlyti aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdus, kurie padėtų mažinti cholesterolio kiekį – pavyzdžiui, jėgos treniruotes keisti kardio treniruotėmis.“
Moterims, pasak jos, taip pat naudinga išsitirti skydliaukę.
Vis dėlto E. Šukė pabrėžia, kad vien sveikatos tyrimo neužtenka: gavus diagnozę bei gydytojui paskyrus gydymą, ne ką mažiau svarbu laikytis nustatyto plano.
„Žmonės dažnai nustoja gerti papildus ar vitaminus, kurie paskiriami, numodami ranka, kad čia, esą, tik papildai. Tuomet po metų jie pas mus grįžta su ta pačia problema, tik jau pasunkėjusia. Taip galima prieiti iki išties sudėtingų diagnozių, todėl nustačius medžiagų trūkumą, labai svarbu vartoti tai, kas skirta“, – sako ji.
Svarbu išsiaiškinti draudimo sąlygas
Pasak I. Tuchtienės, planuojant vizitą pas gydytoją ir rengiantis pasinaudoti darbdavio suteiktu sveikatos draudimu, svarbu išsiaiškinti turimas draudimo programas ir įvertinti, kokie tyrimai gali būti pagal jas kompensuoti.
Bene svarbiausia – žinoti, ar sveikatos draudimas apima ir tyrimus, skiriamus profilaktiškai bendrai sveikatos būklei įvertinti, ar tik tuos, kurie yra skiriami dėl konkrečių sveikatos sutrikimų, dėl kurių kreipiamasi į gydymo įstaigą.
„Pavyzdžiui, populiariausia mūsų teikiamo sveikatos draudimo programa „Ambulatorinis gydymas“ dengia ir feritino, ir vitamino D, ir skydliaukės tyrimus, ir cholesterolį įvertinti padedančią lipidogramą, tačiau tik tokiais atvejais, kai jie yra skiriami dėl sveikatos sutrikimo, dėl kurio kreipėsi žmogus, o tokie atvejai yra retesni. Daug dažniau šie tyrimai yra gydytojo skiriami šalia pagrindinio sutrikimo, kai norima patikrinti minėtų rodiklių lygį. Šie bei daugelis kitų tyrimų dėl medžiagų, kurių trūkumas nėra ūmi ar lėtinė liga, taip pat gali būti dengiami, tik jau iš kitos draudimo programos – „Profilaktiniai sveikatos patikrinimai“, – pabrėžia ji.
„Todėl tikrai rekomenduojame darbdaviams dažniau pasirinkti tokias draudimo programas kaip „Profilaktiniai sveikatos patikrinimai“, kad jų darbuotojams būtų kompensuotos visų tipų išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūra ir apsauga“, – pataria draudimo ekspertė.
I. Tuchtienė pastebi, kad sveikatos draudimo paslauga paskutinius kelerius metus itin išpopuliarėjo: 2022–2023 metais darbdavių išleistos lėšos už sveikatos draudimą augo po 30–40 proc. kiekvienais metais iki daugiau nei 100 mln. eurų.
„Jeigu 2023 metais augimą nemaža dalimi nulėmė infliacija privačiame sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje bei pasikeitusi apdraustųjų elgsena vis intensyviau naudojantis sveikatos draudimo paslaugomis, tai 2022 metai ypač išsiskyrė apdraustų darbuotojų skaičiaus augimu: apdrausta daugiau nei 135 tūkst. darbuotojų. Šių skaičių už praėjusius metus dar nėra paskelbta, tačiau tikrai irgi matysime augimą, nes vis daugiau darbdavių pasirenka sveikatos draudimo paslaugas kaip vieną iš būtinų darbuotojams suteikiamų naudų“, – sako ji.
Ragina nepamiršti skiepų
Pasak E. Šukės, pavasarinis vizitas pas gydytoją gali būti puiki proga atsinaujinti stabligės, pneumokokinės infekcijos, hepatito A, kokliušo skiepus.
„Pavasarį išsiruošę pas gydytoją nepamirškite pakalbėti apie vakcinaciją. Žmonės mano, kad jeigu buvo paskiepyti nuo kokios nors ligos vaikystėje, yra saugūs, tačiau iš tiesų skiepą reikia atnaujinti kas dešimt metų. Lietuvoje kiekvienais metais pasitaiko kokliušo, taip pat itin sunkių ar mirtinų stabligės atvejų – skiepai padėtų jų išvengti“, – sako E. Šukė.
Pasak I. Tuchtienės, tarp sveikatos draudimą turinčių darbuotojų populiariausios yra erkinio encefalito vakcinos – jas sveikatos draudimo klientai renkasi maždaug 50 proc. atvejų, dar 25–30 proc. sudaro skiepai nuo gripo.
„Liūdna, kad kito tipo tikrai reikalingi skiepai, pavyzdžiui, nuo tokių infekcijų, virusų kaip pneumokokas, žmogaus papilomos virusas, stabligė, hepatitas A ir kiti, sudaro tik labai mažą dalį, iš esmės, vienetinius atvejus. Šie skiepai yra ženkliai brangesni, bet, mūsų vertinimu, būtini įtraukti į sveikatos draudimo apsaugą“, – pastebi draudimo ekspertė.
E. Šukės teigimu, susidomėjimas erkinio encefalito skiepais iš tiesų itin išauga pavasarį, tačiau šiuo konkrečiu atveju ji ragina specialios progos nelaukti: „erkės išlieka aktyvios visus metus, todėl tikrai nereikėtų šio skiepo atidėlioti būtent pavasariui“.
Nors sveikatos draudimas suteikia galimybę kompensuotis išlaidas už skiepus, pasak I. Tuchtienės, svarbu žinoti, kad skiepytis pakartotinai būtina ne visada: pirmiausia galima išsitirti ankstesne vakcina gautą atsparumo lygį. Tokių išlaidų kompensavimas taip pat galimas pagal profilaktinių sveikatos patikrinimų programą.
Draudimo ekspertė atkreipia dėmesį į dar vieną gyvenimo kokybę gerinančią sveikatos priežiūros paslaugą, įtrauktą į tam tikras sveikatos draudimo programas – specifinę alergenų imunoterapiją.
„Tai pakartotinės kontroliuojamos alergenų injekcijos, kurių skyrimo tikslas yra panašus į skiepų – sustiprinti imunitetą aplinkoje esantiems alergenams, ypač aktyviems pavasarį ar vasarą, ir sumažinti alergijos simptomų pasireiškimo tikimybę ar laipsnį“, – sako ji.
Lemia ir nuovargis
Susirūpinusiems savo sveikata, šeimos gydytoja pataria nepamiršti ir dar vieno svarbaus dalyko: poilsio, bei primena, kad šiek tiek sirgti – normalu.
„Dalimi atvejų, kai pacientai skundžiasi bendra suprastėjusia savijauta, paaiškėja, jog kaltininkas iš tiesų yra nuovargis: žmonės žiemą mažiau atostogauja, todėl tiesiog mažiau pasiilsi ir tiesiog yra pavargę“, – sako ji.
Susirūpinusiems dažnomis ligomis ir silpnu imunitetu, ji rekomenduoja nebijoti lengvų susirgimų ir nepamiršti, jog suaugusiam žmogui, turinčiam kontaktą su vaikais, yra normalu sirgti iki šešių kartų per metus.
„Silpnas imunitetas – vienas didžiausių sveikatos mitų. Mūsų visuomenėje yra susiformavęs noras, siekiamybė, kad suaugęs žmogus nesirgtų jokiomis peršalimo ligomis, jokiomis virusinėmis infekcijomis. Tai yra neįmanoma: evoliuciškai mes privalome sirgti. Kai pacientai ateina su skundu, kad nuolat sergu, mano imunitetas prastas, paskaičiuojame, kad žmogus per sezoną prasirgo tris kartus. Suprantama, jog apmaudu, kai neplanuotai iškrenta kelios savaitės darbo laiko, bet realiai tai patenka į normą“, – pastebi ji.
Todėl gydytoja ragina nereikalauti iš savęs per daug, pajutus nuovargį – pailsėti, o ligas išgulėti ir, jeigu jos neužsitęsia daugiau nei 3–5 dienas, pernelyg nesijaudinti.
