„Rūkant tabaką degimo proceso metu išskiriamos biologiškai aktyvios toksinės medžiagos – jų priskaičiuojama apie 7 tūkst. Nustatyta, kad maždaug 60 iš jų turi kancerogeninį poveikį – gali tiesiogiai sukelti plaučių vėžį.
Nepriklausomai nuo to, ką žmogus rūko – cigaretes, cigarus ar pypkes, žalojantis poveikis yra daugmaž toks pat“, – sako gydytojas pulmonologas.
Anot jo, dėl rūkymo kylantys pažeidimai vyksta molekuliniame, ląsteliniame ir net genetiniame lygmenyse – prasideda genų mutacijos bronchų ląstelių branduoliuose.
Kokią įtaką kvėpavimo sistemai daro rūkymas?
Pasak A. Valavičiaus rūkymo metu daugiausiai žalos sukelia ne išsiskiriantis nikotinas, dėl kurio kyla priklausomybė, o dervos ir kitos medžiagos, susidarančios tabakui degant aukštoje temperatūroje.
„Šie produktai padengia bronchų sieneles, todėl vos pradėjus rūkyti, sukeliamos ūmios uždegiminės reakcijos, kurios, procesui trunkant ilgesnį laiką, virsta lėtiniu uždegimu bronchuose ir plaučiuose“, – pastebi gydytojas pulmonologas.
Jis pratęsia, kad rūkymas ne tik tiesiogiai pažeidžia bronchų gleivinę, bet ir sutrikdo virpamojo epitelio veiklą, todėl sekretas pasidaro klampus ir sunkiai pasišalina iš bronchų, o dėl bakterijų atsiranda pūlingas skrepliavimas.
Rūkant ilgą laiką bronchų sienelės sustorėja, angos išsiplečia bei prasideda negrįžtami pakitimai. Dėl sutrikusio oro pasišalinimo (bronchų obstrukcijos) ir lėtinio uždegimo pažeidimo, vėliau išsivysto ir negrįžtamas plaučių audinio išsipūtimas (plaučių emfizema). Dėl šios priežasties, rūkančius asmenis, be kosulio su skrepliavimu, dar pradeda varginti ir dusulys po fizinio krūvio bei ramybės būsenoje. Be to, rūkymo metu pažeidžiamas įgimtas ir įgytas imuninis organizmo atsakas.
Rizika išlieka net ir metus rūkyti
Nėra tiksliai nustatyta, kiek cigarečių per dieną surūkant ir kiek metų tai darant išsivysto kvėpavimo takų vėžys, lėtinė obstrukcinė plaučių ar kitos ligos. Visgi, išlieka esminis principas – kuo daugiau ir ilgiau rūkoma, tuo būklė blogėja ir prireikia ilgesnio atsistatymo laikotarpio, nusprendus atsikratyti šio įpročio.
„Ar nutraukus rūkyti pagerėja? Taip, labai ryškiai. Bėgant laikui atsistato bronchų gleivinės būklė, mažėja bronchų obstrukcija ir gerėja fizinė būklė. Visgi, atsikračius rūkymo rizika susirgti plaučių ligomis išlieka, o sulaukus 75 m. amžiaus netgi padidėja. Iš kitos pusės, vėžio rizika metusiems rūkyti yra kelis kartus mažesnė nei toliau tai darantiems“, – atkreipia dėmesį A. Valavičius.
Kalbant apie plaučių ligų grėsmę, reikėtų nepamiršti ir pasyvaus rūkymo, kai asmuo pats nerūko, bet namuose ar darbe tenka būti prirūkytoje aplinkoje. Tokiais atvejais kyla ne mažesnė rizika susirgti, ypač vaikams bei tiems, kurie jau serga kita lėtine plaučių liga.
„Atskirai dar reikia paminėti ir nėščiųjų rūkymą. Atsiranda vis daugiau duomenų, kad nėščiosios rūkymas sukelia vaisiaus plaučių nepilnavertį išsivystymą su visomis pasekmėmis po vaiko gimimo“, – pažymi gydytojas pulmonologas.
Elektroninės cigaretės ne mažiau pavojingos
A. Valavičius pastebi, kad dabar, ypač tarp jaunų žmonių, itin populiaru rinktis elektronines rūkymo priemones. Daugelis jų tiki, kad jos yra sveikesnės negu cigaretės, tačiau tai netiesa.
„Bet koks pašalinių medžiagų, o ne švaraus oro įtraukimas į kvėpavimo takus žaloja plaučius ir organizmą. Kadangi elektroninių priemonių garai yra smulkesni, jie į plaučius patenka dar giliau, taip pažeisdami ne tik bronchus, bet ir plaučių alveoles, tada kyla plaučių audinio uždegimas, jis randėja ir darosi negyvybingas“, – pasakoja gydytojas pulmonologas, pridurdamas, kad tokius pažeidimus lydi progresuojantis kosulys ir dusulys.
Dar vienas, netgi didesnis pavojus – elektroninėse rūkymo priemonėse panaudotos narkotinės ar svaiginančios toksinės medžiagos.
Anksti pastebėti plaučių vėžį nėra taip paprasta
Rūkymas yra pagrindinė kvėpavimo takų onkologinių ligų priežastis – skaičiuojama, kad 85–90 proc. tokių vėžio išsivystymo atvejų sukelia būtent šis įprotis.
„Ypač didelė onkologinių ligų grėsmė kyla, jeigu šeimoje pasitaikė kvėpavimo sistemos onkologinių susirgimų atvejų. Nors nėra nustatyto griežto paveldimumo susirgti būtent šia liga, tačiau jeigu yra nustatytas polinkis į onkologines ligas, tereikia mažos provokacijos – rūkymo, kad vėžinis procesas prasidėtų burnoje, gerklėje, bronchuose ar plaučiuose“, – teigia gydytojas pulmonologas.
Jau daug metų Lietuvoje ir visame pasaulyje vykdomos įvairios programos, skirtos laiku diagnozuoti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) ir plaučių vėžį. Nors LOPL diagnostika nėra sudėtinga – rūkantiems asmenims padeda šeimos gydytojo ar gydytojo pulmonologo konsultacija, kai pradeda varginti kosulys bei dusulys, tačiau plaučių vėžį ankstyvoje stadijoje pastebėti yra kur kas sudėtingiau.
„Kuo anksčiau ir mažesnio dydžio nustatomas plaučių vėžys, tuo geresnių gydymo rezultatų galima pasiekti ir užtikrinti ilgesnę gyvenimo trukmę. Blogiausia, kad paprastoje krūtinės ląstos rentgenogramoje dažniausiai matomas tik jau didelis ir išplitęs vėžys. Ankstyvai šios ligos diagnozei patikimiausias yra krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimas, dėl kurio galima pastebėti milimetro dydžio darinius ir juos sekti“, – sako A. Valavičius.
Įvairiose šalyse profilaktiškai pasitikrinti atliekant mažų dozių kompiuterines tomografijas skatinami 15–30 m. rūkymo stažą turintys asmenys – tokiu būdu galima anksti pastebėti pakitimus ir pradėti gydymą. Visgi, pirmas žingsnis norint pasirūpinti savo sveikata yra metimas rūkyti.
„Šiais laikais yra ir vaistų, ir pakaitinių nikotino preparatų, padedančių tai padaryti. Netgi telefonu teikiama psichologinė pagalba, tereikia pripažinti pavojų sau ir kreiptis pagalbos“, – akcentuoja A. Valavičius.
