Tiesa, po revoliucinio vitamino D svarbos pripažinimo ir masinio papildų vartojimo sunerimta dėl kitos tendencijos – jo perdozavimo ir hiperkalcemijos. Tokie atvejai sukelia rimtų sveikatos problemų ir netgi gali baigtis mirtimi.
Tačiau V. Šapoka sako, kad per ilgametę savo praktiką su per didelio vitamino D kiekio problema susidūrė nedažnai. „Perdozavimo atvejai – išimtinai reti, būna atsitiktiniai apsinuodijimai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ patikino V.Šapoka.
Jis pateikė konkretų pavyzdį – ilgo veikimo dozių vitamino D preparatus, kuriuos reikia vartoti tik kartą per mėnesį. Natūralu, kad žmogus apsinuodys, jei per klaidą tokį papildą vartos kasdien.
„Esminis momentas yra tame, kad perdozavus atsiranda labai daug kalcio. Tai duoda virškinamojo trakto problemas – gali būti viduriavimai, užkietėjimai, silpnumai, prasideda be galo daug simptomų.
Gydytojai gerai žino, kada reikia pasižiūrėti kalcio kiekį ir kaip jį gydyti. Kitaip jis sukelti labai nepalankius reiškinius, kaip kraujagyslių kalcinozė, kai prie aterosklerozės prisideda kalcio sankaupos ant kraujagyslių sienelių“, – sakė V.Šapoka.
Kodėl vaistai geriau už papildus?
Profesorius sakė, kad vitamino D trūksta ne visiems, maždaug 30–40 proc. žmonių pavyksta nuolat išlaikyti normalų jo kiekį. Lietuviška žiema saulės spindulių šykšti, o tai nualina organizmą.
„Pas daugumą žmonių yra nepakankamas vitamino D kiekis, ypač žiemos ir pavasario laikotarpiu“, – pabrėžė V.Šapoka.
Profesorius tęsė, kad kilus įtarimų dėl vitamino D trūkumo, pirmiausia būtina atlikti kraujo tyrimą. Tai – vienintelis būdas sužinoti, ar nėra vitamino D stokos.
Pasak profesoriaus, nustačius trūkumą, geriau rinktis ne vitamino D papildus, bet vaistus.
„Todėl, kad papildų yra be galo daug ir įvairių. Bet jų gamyba nėra griežtai reglamentuota. Tai reiškia, kad preparato sudėtis nėra tikrinama taip akylai.
Vaistams taikomi visiškai kiti kriterijai. Todėl visada būtų geriau vartoti receptinius vaistus, o ne papildus“, – patarė V.Šapoka.
Tobulos mitybos neužteks
„Gamta taip surėdė, kad 80 proc. vitamino D organizme pagamina saulės spinduliai. Tik 20 proc. gauname su maistu. Gali valgyti tobulai, bet vitamino D mums vis tiek trūks“, – sakė V.Šapoka.
Jis pridūrė, kad nuo 65 metų amžiaus sulėtėja vitamino D gamyba.
„Yra įrodyta, kad jeigu žmogus yra nutukęs, jis turės žymiai didesnę vitamino D stoką, nei normalios kūno masės asmuo. Todėl nutukimą turintiems žmonėms reikia maždaug 30 proc. didesnės vitamino D papildų dozės“, – sakė V.Šapoka ir paaiškino, kad tamsesnė oda sunkiau sintetina vitaminą D. Todėl problemų kyla tamsesnio gymio žmonėms.
Profesorius paaiškino su žuvimi ar kiaušiniais organizmą pasiekusį vitaminą D reikia aktyvinti. Tai žmogaus kepenims ir inkstams tenkanti funkcija. Jei šių organų veikla sutrinka – neišvengiamos bėdos su vitaminu D.
Todėl sergantiems kepenų ligomis gydytojai išrašo vartoti dalinai aktyvintą vitamino D formą.
„Vitamino D receptoriai yra 35 audiniuose. Todėl jei yra vitamino D stoka, 35 audinių rūšys pradeda veikti blogai: labai nukenčia imuninis atsakas, padaugėja uždegiminių ligų, sunkiau sergama gripu ir kovidas buvo žymiai sunkesnis tiems, kurie turėjo vitamino D stoką.
Reumatinės ligos, cukrinio diabeto pablogėjimas, kardiovaskulinė rizika – labai daug bėdų atsiranda“, – vitamino D trūkumo pasekmes vardijo V.Šapoka.
