– Gydytoja, kas yra erkinis encefalitas?
– Erkinis encefalitas yra infekcinė virusinė liga, kuria užsikrėsti galima įsisiurbus erkei ar vartojant termiškai neapdorotus pieno produktus.
– Koks erkinio encefalito viruso inkubacinis periodas?
– EEV inkubacinis periodas yra nuo 2 iki 28 dienų, vidutiniškai apie 8 dienas. Ligai būdinga dvibangė eiga, pirmoji banga primena gripą – vargina nuovargis, karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas. Po pirmosios bangos būna pagerėjimas. Antrajai bangai būdingas centrinės nervų sistemos pažeidimas, pasireiškiantis karščiavimu, galvos skausmu, pykinimu, koordinacijos bei sąmonės sutrikimu, būdingos įvairios komplikacijos, tarp kurių kūno paralyžius ar net mirtis.
– Kaip erkės užsikrečia erkinio encefalito virusu ir jį perneša?
– Erkės maitinasi žinduolių krauju ir su seilėmis perduoda virusą. Gyvūnams erkinio encefalito virusas nesukelia jokių simptomų, jie tampa viruso rezervuaru kitoms erkėms.
– Kuo erkinis encefalitas skiriasi nuo laimo ligos, kaip jas atskirti?
– Nors abi ligas perneša erkės, tačiau jos pasireiškia skirtingai. Erkiniam encefalitui pirmosios bangos metu būdingi į gripą ar peršalimą panašūs simptomai, antrajai ligos bangai – centrinės nervų sistemos pažeidimas, o Laimo ligai būdingas simptomas yra specifinis bėrimas, vadinamas migruojančia eritema, negydant ligos vėliau gali atsirasti nespecifiniai simptomai, tokie kaip sąnarių skausmas, širdies aritmijos ar nervų sistemos pažeidimas, veidinio nervo parezė. Taip pat erkinį encefalitą sukelia virusas, specifinio gydymo jam nėra, tik palaikomasis, simptominis, o laimo liga yra bakterinės kilmės ir gydoma antibiotikais. Tam, kad žmogus užsikrėstų erkiniu encefalitu užtenka kelių minučių, o kad užsikrėstų laimo liga, erkė turėtų būti įsisiurbusi bent 36 valandas.
– Ar įsisiurbus erkei ir ją pašalinus tikslinga nešti į laboratoriją tirti?
– Laboratorijoje erkės tirti nerekomenduojama, tyrimas klinikinės reikšmės neturi, tirti galima tik dėl smalsumo.
– Kaip virusas perduodamas į organizmą? Koks jo veikimo mechanizmas patekus į žmogaus kūną?
– Įsisiurbusi saugusi erkė arba nimfa pradeda siurbti žmogaus kraują ir su seilėmis perduoda virusą žmogui. Tuomet virusas pirmiausiai ima daugintis odoje, regioniniuose limfmazgiuose, patenka į kraują, toliau dauginasi kituose organuose, kol galų gale infekcija pasiekia smegenų ląsteles.
– Kuriems asmenims rekomenduojama skiepytis?
– Lietuva yra endeminė zona, todėl erkinio encefalito vakcina rekomenduojama skiepytis visiems. Didesnė rizika užsikrėsti tiems, kas daugiau laiko praleidžia miškingose vietovėse, tačiau pastaruoju metu erkių daugėja ir mieste. Skiepyti galima ir rekomenduojama visiems asmenis nuo 1 metų.
– Ar skiepai garantuoja apsaugą?
– Vakcina yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito, efektyvumas siekia iki 99 procentų, retais atvejais pasiskiepiję gali susirgti, tačiau jų eigos liga yra lengvesnė, taip pat mažesnė komplikacijų rizika. Žinoma, reikia nepamiršti ir kitų apsaugos priemonių – tinkamos aprangos bei repelentų.
– Ar vykstant į kitas šalis tikslinga skiepytis? Ar vyrauja tokia pati rizika susirgti lietuvių pamėgtose atostogų kryptyse?
– Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių pagal šios ligos paplitimą, todėl rekomenduojama pasiskiepyti ir nekeliaujantiems. Nors didžiausia rizika užsikrėsti yra Europoje ir Rusijoje, visgi erkinis encefalitas egzistuoja visame pasaulyje.
– Ar trumpesnės žiemos ir šiltesnis klimatas turi įtakos aktyvesniam erkinio encefalito plitimui? Ar didėja sergamumas pamečiui Lietuvoje?
– Erkės aktyvios yra nuo kovo iki lapkričio mėnesio. Dažniausiai stebimi du aktyvumo pikai – pavasarį bei rudenį. Vasarą erkių aktyvumas priklauso nuo oro sąlygų, kadangi joms reikalinga drėgmė, esant karščio bangoms, sausroms, jų aktyvumas kiek sumažėja, taip pat gerokai mažesnis ir žiemos sezono metu. Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2021 metais buvo registruoti 365 erkinio encefalito atvejai, o 2022 metais – 377, tai yra 12 atvejų daugiau. Naujesnės statistikos dar nėra, tačiau tikrai bus įdomu pamatyti 2023 metų skaičius, norisi tikėti, kad ateityje atvejų skaičius mažės dėl vis daugiau besiskiepijančių.
– Ar tikslinga ir jei taip, kokius tyrimus turėtų atlikti žmogus po erkės įkandimo?
– Iš kart po erkės įkandimo tyrimai nerekomenduojami. Įsisiurbus erkei, ją pašalinus rekomenduojama stebėti ar neatsiranda erkiniam encefalitui būdingi simptomai, pirmosios bangos metu simptomai praeina savaime, tačiau atsiradus antrosios bangos simptomams – pykinimui, galvos skausmui, sprando sustingimui, koordinacijos, kalbos sutrikimams rekomenduojama vykti į skubiosios pagalbos – priėmimo skyrių.
Taip pat apie 1 mėn rekomenduojama stebėti įsisiurbimo vietą, ypač jeigu erkė buvo įsisiurbusį ilgesnį laiką (36–48 val). Atsiradus bėrimui būdingam laimo ligai, vadinamam migruojančia eritema, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins bėrimą ir paskirs reikiamą gydymą. Laboratoriniai tyrimai esant specifiniam bėrimui neatliekami, liga diagnozuojama kliniškai.
– Koks yra vakcinacijos tvarkaraštis ir efektyvumas? Kiek dozių reikalinga įgyti pilnai apsaugai?
– Pilnai apsaugai reikalingos 3 dozės, pirmąja skiepijama bet kurią pasirinktą dieną, geriausia dar žiemos sezono metu, antroji po 1–3 mėn, trečia po 5–12 mėn. Vėliau reikalingos palaikomosios dozės – pirmoji jų po 3 metų, vėliau kas 5 metus (nuo 60 metų amžiaus kas 3 metus).
P9 Klinika kviečia Jus pasitikti šį sezoną atsakingai, pasinaudojant mūsų specialiais skiepų pasiūlymais.
