Italijoje gimusios amerikiečių neurologės, mokslų daktarės Lisos Mosconi sritis – moterų smegenys. Jomis ji susidomėjo dar būdama maža. „Abu mano tėvai buvo Florencijos universiteto branduolinės fizikos specialistai. Mano mama medicinos studentams dėstė branduolinę mediciną. Tai – sritis, kurią galima pasitelkti ir smegenų veiklos tyrimams.
Kai kurie šių studentų kartu buvo ir mano auklės. Todėl anksti daug sužinojau apie smegenis ir jomis susidomėjau“, – pasakojo mokslininkė.
– Smegenys – itin sudėtinga didžiausia centrinės nervų sistemos dalis. Ko dar nežinome?
– Daug! Mano komanda ir aš susitelkę į lyčių skirtumų medicinos sritį – neurologiją. Norime išsiaiškinti ne tik tai, kokį poveikį lytis daro sveikoms smegenims, bet ir kokia lytinių hormonų įtaka smegenų senėjimui bei neurologinių ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio, rizikai.
– Koks, jūsų nuomone, didžiausias moksliškai pagrįstas vyrų ir moterų smegenų skirtumas?
– Mano nuomone, tai lyties ir su ja susijusių veiksnių įtaka, kuri lemia smegenų ligų riziką. Kai kurios neurologinės ir psichikos ligos būdingesnės moterims nei vyrams.
Pavyzdžiui, moterys dvigubai dažniau suserga depresija ar valgymo sutrikimo ligomis nei vyrai, dažniau miršta nuo insulto, keturis kartus dažniau kenčia nuo galvos skausmų ir migrenos. Visų pirma moterys dažniau serga Alzheimeriu – labiausiai paplitusia silpnaprotystės forma. Du iš trijų susirgusiųjų – moterys. Krūties vėžys – grėsmė moterų sveikatai visų pripažįstama, o Alzheimerio? Manau, kad moterų smegenų sveikata – vis dar viena mažiausiai ištyrinėtų medicinos sričių. Tai turime pakeisti.
– Ar galite išsamiau paaiškinti, kaip mūsų lytis ir pirmiausia moteriškieji lytiniai hormonai veikia smegenis?
– Itin didelę įtaką turi menopauzė. Tai – ne tik ginekologinis, bet ir neurologinis procesas, kuris veikia smegenis kaip ir kiaušides.
Pavyzdžiui, moteriškasis lytinis hormonas estrogenas, kurio yra trys formos: estronas, estriolis ir estradiolis. Pastarasis – aktyviausias estrogenas moters vaisingumo metais, jo gamyba per menopauzę sustoja. Estradiolis kontroliuoja ne tik vaisingumo procesą, bet ir neįtikėtinai svarbus mūsų smegenims.
Šią funkciją vadiname pagrindiniu reguliatoriumi, kuris daro poveikį smegenų energijos kiekiui, ląstelės augimui, sąveikai ir kitkam. Moteriškieji hormonai, ypač estradiolis, apsaugo moters smegenis nuo senėjimo ir ligų. Prasideda menopauzė, keičiasi ir smegenys. Moterys skundžiasi išsiblaškymu, užmaršumu, smegenys tampa jautresnės išoriniams streso veiksniams. Gali daug labiau išryškėti genetinis polinkis, pavyzdžiui, sirgti Alzheimeriu.
– Kaip turėtume į tai reaguoti?
– Kai kurios moterys net nesuvokia, kad tai, ką patiria – irzlumą, nervingumą, išsekimą – apskritai susiję su menopauze. Dėl to vien žinios, kas nutinka mūsų kūnui ir smegenims, labai svarbios. Daugelį šių požymių galima tramdyti, o gal ir nuslopinti. Jogos, taiči pratimai, meditacija veiksmingai silpnina negalavimus. Ypač rekomenduoju kundalini meditacijos rūšį kirtan krya. Įvairios studijos atskleidė, kad moterų, kurios šiai meditacijai kasdien skiria dvylika minučių, pagerėjo kraujospūdis, atmintis, nuotaika ir miegas.
– Jei menopauzė daro tokį poveikį smegenims, tai kaip dėl kitų moterims būdingų fazių? Pavyzdžiui, nėštumo?
– Moterų smegenys labai keičiasi per tris konkrečius gyvenimo etapus: lytinio brendimo, nėštumo ir menopauzės. Kūno pokyčiai lytinio brendimo ir nėštumo metu akivaizdūs. Bet įdomu tai, kad ir smegenys keičiasi. Patikėkite manimi: per abu etapus jos susitraukia!
Pirmiausia sumažėja sritys, kurios atsakingos už socialinius gebėjimus. Mokslininkai mano, kad smegenys pašalina tuos neuronus, kurių nebereikia. Taip kuriama erdvė naujoms jungtims, kurios suaugusiai moteriai reikalingos po lytinio brendimo ar tapus mama po nėštumo. Užmaršumas, išsiblaškymas ar „miglotos“ smegenys nėštumo metu jokiu būdu nereiškia, kad nelieka protinių gebėjimų. Smegenys sukuria visiškai naują protą. Smegenys užsiėmusios, vaizdžiai tariant, naujų erdvių ir kelių įrengimu, kad geriau susidorotų su motinystės reikalavimais. Taip atsiranda mažesnės, bet kur kas veiksmingesnės smegenys.
– Ką dar galime padaryti, kad mūsų smegenų gebėjimai ilgai išliktų?
– Norėčiau paraginti visas moteris smegenų sveikatos priežiūrą įtraukti į savo nuolatinę darbotvarkę. Tai daro poveikį bet kokiame amžiuje. Svarbiausia – nerūkyti, taip pat svarbus nuolatinis fizinis aktyvumas, augalinė mityba, saikingas alkoholio vartojimas, geras miegas ir intelektinių gebėjimų skatinimas. Visa tai reikalauja drausmės, bet duoda naudos visam gyvenimui.
– Dar kartą pakalbėkime apie moterų ir vyrų skirtumus... Juk vis dar esama nemažai mitų.
– Ir liūdniausia, kad šie prasidėjo nuo Charleso Darwino. Jis, be abejonės, šiuolaikinės biologijos tėvas. Tačiau moterų smegenis apibūdino neabejotinai „iš prigimties prastesnėmis nei vyrų“. Iš dalies tai buvo tiesiog neigiamas nusistatymas moterų atžvilgiu, iš dalies ir dėl to, kad moterų smegenys yra apie 150–200 g lengvesnės nei vyrų.
Tai buvo laikoma įrodymu, kad moterys ir mažiau protingos. Bet juk moters kūnas lengvesnis. Vadinasi, ir nelieka 200 gramų skirtumo. Deja, „neuroseksizmas“ – mitas, kad vyrų intelektiniai gebėjimai didesni, vis dar labai paplitęs. Šis požiūris pasitelkiamas lyčių nelygybei ginti. Pavyzdžiui, kad moterys gauna mažesnį atlyginimą ar nėra tinkamos tam tikriems darbams.
– Taigi, netiesa, kad moterys geriau klauso, bet blogiau gali pastatyti automobilį ar skaičiuoti. Kaip visada sakydavo, – vien dėl savo smegenų?
– Rožinė spalva – moterų, mėlyna – vyrų, moterys kilusios iš Veneros, vyrai – iš Marso, moterys negali vairuoti automobilio, vyrai nemoka skalbti – tai viso labo abstrakčios teorinės sąvokos, kurios iš tikrųjų neturi nieko bendra su mūsų smegenų sandara.
Pažvelgus į smegenų anatomiją – tai darau kasdien – iš pirmo žvilgsnio negalima nustatyti, ar tai vyro ar moters organas. Skirtumai funkciniai, o ne anatominiai.
Pavyzdžiui, moterų smegenys sensta kitaip. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad šie skirtumai tarp vyro ir moters nėra svarbūs, nekintantys, per gyvenimą įvyksta pokytis. Ir svarbiausia – jokios smegenys nėra geresnės ar blogesnės. Visos tokios pat puikios.
Hormonai jaukia ir karališkųjų asmenų mintis
Aktorė Dakota Johnson (34 m.) prisipažįsta, kad varginantys ir skausmingi mėnesinių požymiai sujaukia jos kasdienybę. „Kiekvieną mėnesį esu nustebusi dėl to, kas vyksta mano kūne ir galvoje“, – taip Holivudo žvaigždė kalba apie menstruacijų ciklo svyravimus.
Edinburgo kunigaikščio Edwardo sutuoktinė Sophie (58 m.) – labdaros organizacijos „Wellbeing of Women“ globėja. Ji nuolat kalba moterims svarbiomis temomis, tokiomis kaip depresija po gimdymo ir menstruacijų ciklo problemos. Ji atvirai pasakoja ir apie savo menopauzės požymius. „Dažnai buvau tokia išsiblaškiusi, lyg kažkas neribotam laikui būtų pašalinęs mano smegenis“, – sako britų karališkosios šeimos narė.
Aktorė Helena Bonham Carter (57 m.) prisipažįsta, kad kenčia dėl menopauzės sukeltų hormonų audrų. „Džiaugiuosi, kad apie menopauzę ir jos problemas dabar jau kalbama atvirai“, – sako ji.
Parengė Ona Kacėnaitė
