Tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie daug sėdi darbe, labiau pavargsta, jiems dažniau skauda kaklą ir nugarą, suserga depresija.
Širdies ir kraujagyslių ligos, 2 tipo diabetas, aukštas kraujospūdis, osteoporozė, krūties ir prostatos vėžys – ligos, kurių riziką didina ilgas sėdėjimas.
Neseniai „Journal of the American Heart Association“ paskelbtame tyrime sėdima veikla siejama su padidėjusia vyresnio amžiaus moterų mirtingumo rizika.
Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai taip pat nustatė, kad padidėjusi mirties rizika išlieka net ir tada, jei tyrimo dalyvės užsiėmė mažo ar didelio intensyvumo fizine veikla.
Pavojus vyresnėms moterims
Tyrėjai nusprendė panagrinėti galimą ryšį tarp sėdimos elgsenos ir mirtingumo rizikos. Akivaizdu, kad didžiąją dienos dalį žmonės sėdi, pavyzdžiui, žiūri televizorių, naudoja išmaniuosius telefonus.
Mokslininkai nusprendė šiame tyrime daugiausia dėmesio skirti vyresnio amžiaus moterims nuo 63 iki 99 metų.
„Mūsų tyrimas yra unikalus, nes tai vienas iš nedaugelio didelių tyrimų, kuriame vyresnio amžiaus moterys nešiojo aktyvumo monitorius, o vėliau buvo stebimos iki 10 ir daugiau metų, siekiant išsiaiškinti sveikatos būklę“, – sakė Kalifornijos universiteto San Diege tyrėjas dr. Steve`as Nguyenas.
Šiame tyrime pirmą kartą panaudotas dirbtinio intelekto įrankis – mašininio mokymosi algoritmas, vadinamas CHAP. Jis pasitelktas siekiant ištirti bendrą dalyvių sėdėjimo laiką ir sėdėjimo trukmę, susijusią su mirtingumo rizika.
Riba – 11 valandų
Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus moterims, kurios kasdien sėdėdavo 11,7 valandos ar ilgiau, mirties rizika padidėjo 30 proc.
„Tyrimas ir jo rezultatai verti dėmesio, nes tai buvo pirmasis tyrimas, kuriame sėdimam darbui apskaičiuoti pritaikytas CHAP algoritmas. Antra, rizika pradeda didėti nuo maždaug 11 valandų per dieną, o tai padeda mums suprasti, kiek valandų sėdėjimo yra rizikinga vyresnio amžiaus moterims“, – sakė S.Nguyenas.
Jis pridūrė, kad išmatuota papildoma rizika moterims, kurios sėdėdavo ilgesnį laiką be pertraukų. Be to, daugiau sėdinčių moterų mirtingumo rizika buvo didesnė, nepriklausomai nuo to, ar jos užsiėmė vidutinio ir didelio intensyvumo fizine veikla, ar ne.
„Žmogus gali kasdien valandą pasivaikščioti sparčiu žingsniu, kad lengvai suprakaituotų ir suaktyvintų širdies ritmą, bet likusią dienos dalį sėdint – neigiamos pasekmės vis tiek kaupiasi“, – įspėjo S.Nguyenas.
Atsistokite kas 30 minučių
Intervencinis kardiologas Dr. Cheng-Han Chenas pastebėjo, kad tyrimas patvirtino dalykus, kurie buvo žinomi: sėdimas darbas ir ilgas sėdėjimas nėra naudingi sveikatai.
„Nustebino tai, kad trumpi vidutinio aktyvumo periodai per dieną, atrodo, nesugebėjo panaikinti žalingo ilgo sėdėjimo poveikio. Ir tai skiriasi nuo kitų tyrimų duomenų“, – teigė gydytojas.
Dirbantiems sėdimą darbą jis patarė kas 30 minučių pakilti nuo kėdės ir 4–5 minutes pasivaikščioti.
„Kenkia ne tai, kad sėdite, o tai, kad nejudate. Mankštindamiesi ir judėdami jūsų organai bei organizmo audiniai prisitaiko veikti efektyviau. O kai jie geba geriau dirbti ir medžiagų apykaita tampa sklandesnė, pagerėja daugelis būklių, kurios galiausiai tampa širdies ligų rizikos veiksniais“, – teigė Cheng-Han Chenas.
„Taigi judėjimas ir raumenų efektyvumas padeda išvengti aukšto kraujospūdžio, didelio cholesterolio, diabeto ar nutukimo“, – pridūrė kardiologas.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
